2010-ieji – Vytauto Didžiojo ir Žalgirio mūšio metai. Spalio 27-oji – Vytauto Didžiojo mirties diena. Minėjome Žalgirio mūšio 600-ąsias metines, Vytauto gimimo 660-ąsias metines, o šiandien miesto Savivaldybė, Kauno apskrities bajorų draugija, Lietuvos Vytautų klubas, Kauno deputatų klubas surengė Vytauto Didžiojo 580-ųjų mirties metinių minėjimą, pagerbė mūsų tautos didžiavyrį.
Margelės Marijos dangun ėmimo – Vytauto Didžiojo bažnyčioje šv. Mišias aukojo prelatas Vytautas Vaičiūnas, vėliau prie Vytauto Didžiojo paminklo Laivės alėjoje vyko minėjimas ir gėlių padėjimo ceremonija.
Vytautų klubo vadovas Vytautas Juodka priminė Vytauto Didžiojo nuopelnus. Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojas Arvydas Pociūnas priminė Vytauto Didžiojo laikų Lietuvos istoriją, išryškino Lietuvos valdovo Vytauto Didžiojo sumanumą Žalgirio mūšyje ir Lietuvos valstybės galią Vytauto laikais. Jis kvietė užsukti į Vytauto Didžiojo karo muziejų ir susipažinti su esamais dokumentais bei eksponatais.
Kęstutis Ignatavičius perskaitė kreipimąsi į Lietuvos istorikus ir archeologus. Šis kreipimasis šiandien bus perskaitytas Vilniuje, renginyje Valdovų rūmuose.
„Gerbiami Vytauto Didžiojo mirties metinėms skirto kultūros vakaro Valdovų rūmuose dalyviai, gerbiami istorikai, archeologai, Mes, visuomeninių organizacijų atstovai, Kaune minėdami 580-ąsias Vytauto Didžiojo mirties metines, pagarbiai vertiname mokslininkų, istorikų, archeologų pastangas rasti Vytauto Didžiojo palaikus ir kapavietę. Jeigu lenkų tauta Vavelio katedroje pagarbiai išsaugojo karaliaus Jogailos antkapinį sarkofagą, tai mes, lietuviai, iki šiol neturime savo valdovo kapo (antkapio).
Vilniaus arkikatedra – tikroji Vytauto Didžiojo palaidojimo vieta. Kol nežinoma tikslesnė palaikų vieta, pagerbdami didįjį mūsų tautos vyrą – Lietuvos Didįjį kunigaikštį Vytautą, atkurkime Vilniaus arkikatedroje jo antkapį-kenotafą, prie kurio galėtų susikaupti kiekvienas ir uždegti žvakelę. Turistų maršrute atsirastų lankytina vieta, o kenotafo dedikacijoje atsirastų ir lietuvių kalba įrašyti valdovo vardai bei titulai. Šiai antkapio kenotafo idėjai galėtų pasitarnauti skulptoriaus Vinco Grybo sukurtas Vytauto Didžiojo antkapio projektas bei Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko rūpesčiu pagamintas sidabrinis sarkofagas.
Kviečiame šio svarbaus Lietuvos istorijai kultūros vakaro organizatorius, dalyvius pritarti Vytauto Didžiojo antkapio kenotafo Vilniaus arkikatedroje idėjai”.
Kreipimąsi pasirašė: Kauno apskrities bajorų draugijos vardu Kęstutis Kazimieras Ignatavičius, Lietuvos Vytautų klubo vardu Vytautas Juodka, Kauno deputatų klubo vardu Julius Baltrukonis.
Minėjimo metu Vytautas Naraškevičius paskaitė fragmentus iš savo kūrybos poemos, skirtos Vytautui Didžiajam.
Minėjimo pabaigoje prie paminklo buvo padėta gėlių, skambėjo kompozitorius Vytauto Klovos ir poeto D.Remio kūrinys „Vytauto dvasia”, atliekamas solisto Danieliaus Sadausko.
