pranoistorijos.blogspot.lt archyvo nuotr.

Lietuva primena “vargšų operą”… Vakar ketinau parašyti apie tai, kaip motociklas įkrito į upę, bet šįryt persigalvojau ir nusprendžiau papasakoti istorija apie sąžinę. Aš esu labai pilietiškas ir perskaitę visą istoriją suprasite kodėl?

Pradėsiu nuot o, jog 1983-iais metais klasiokas atnešė į mokyklą ir man įbruko L. Stouno knygą “Raitas Jūreivis”: “Būtinai paskaityk, velniškai įdomi… joje pasakojama apie rašytojo Džeko Londono gyvenimą”.

Paskolino. Paskolino 32-iems metams! Per visą tą laiką aš jos beveik neatverčiau. Net tarp puslapių gulėję klasioko sesers rašyti rašteliai liko neiškritę, nenusimetę. 2015 metais knygą grąžinau. Ne man ji buvo skirta – atlikau tik transporterio misija. Manau, jog tiek laiko pas mane pragulėjo ne be reikalo, tik atlikus tokią keistą kelionę ji turės šansų kažkam patekti į rankas, kad būtų perskaityta ir kad atliktų savo misiją, kažkam padaryti tam tikrą poveikį. Gal jai dėl kažkokių mums nežinomų priežasčių buvo lemta būtinai pakliūti į klasioko sūnų rankas. Juk gal… jei draugas nebūtų man jos įbrukęs ir jei su manimi nebūtų saugiai keliavusi tuos visus 32-ejus metus, galbūt, seniai jau gulėtų sąvartyne arba būtų grįžusi į kaimo bibliotekos lentynas ir tikrai nebūtų 2015 metais atsidūrusi klasioko namuose. Tėtis iš manęs šaipydavosi: “Tau reikėtų dirbti archyvuose…”

Ar visad mes grąžinam pasiskolintus, paimtus, pagrobtus daiktus?

Štai anąsyk rašiau, jog Kaune yra toksai Pelėdų parkas – unikali vieta. O štai visai neseniai “Kauno Žinių” žurnalistai parašė vaizdelį (dabar toks žanras kaip tiriamoji žurnalistika jau nebeegzistuoja), cituoju:“1924m. vienas žymiausių vienas žymiausių Lietuvos skulptorių Vincas Grybas Kauno meno mokyklos tvorą papuošė įspūdingomis pelėdų skulptūromis.Nuo to meto šis kalnas buvo pradėtas vadinti Pelėdų kalnu. 2001 metais meno mokyklos pastatų kompleksas su tvora ir pelėdomis buvo įrašytas į Lietuvos Respublikos Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. 2003 metais buvo paskelbtas kultūros paminklu. 2007 metų birželio 19 dieną Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu buvo įtrauktas į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą. 2014 metais buvo paruoštas tvoros su garsiosiomis pelėdomis restauracijos projektas!” Daugiau apie tai galite pasiskaityti čia.

Be abejo, ieškoma pinigų tvoros restauracijai. Ir greičiausiai tai kainuos nemenkus pinigus – juk ne juokas kokybiškai išlieti iš betono trūkstamas, naujas pelėdas. Šiandien technologijos jau pamirštos… Ui, kainuos tai didelius pinigus! Ir jie bus surinkti iš visų mūsų – po centą.

pranoistorijos.blogspot.lt archyvo nuotr.

Rekonstrukciją greičiausiai jau būtų galima pradėti bet kuriuo metu ir neturint pinigų. Tiesiog tie, kurie paėmė (nusavino, pasiskolino) pelėdas, kurie pasistatė savo kiemuose, savo dvaruose galėtų įmesti į sunkvežimį ir nuvežti jas dabartiniams parko savininkams. Štai vieną pelėdą esu matęs žymaus kultūros veikėjo, dvarininko V. Nagevičius Žemaitkiemio dvaro tretorijoje. Štai užvakar slankiodamas po Žaliakalnį, per 2 km nuo valstybinės reikšmės objekto radau dar vieną pelėdą. Nepatikėsit, bet ji tūno kitame valstybinės reikšmės objekte – Kauno miesto Neįgaliųjų draugijos apleisto pastato kiemo krūmynuose.

pranoistorijos.blogspot.lt archyvo nuotr.

Pasiskolinai grąžink. Būk sąžiningas! O jei pamatei dar vieną pelėdą kaimyno kieme, parašyk Pranui. Geros jums ir saulėtos dienos!

pranoistorijos.blogspot.lt

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: