A. Kubilius: „Stebina valdančiųjų abejingumas išeivijos problemoms“

Paskelbė: KaunoZinios.lt redakcija Data: 2017-12-21 10:20

Spausdinti | Komentarai

Andrius Kubilius / tsajunga.lt archyvo nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Andrius Kubilius stebisi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nutarimu nepritarti jo ir kolegų Gedimino Kirkilo, Mindaugo Puidoko ir Arūno Gelūno projektui dėl Pilietybės įstatymo patikslinimo.

Keturi parlamentarai teikė įstatymo pataisas, kuriomis siūlė įtvirtinti politinę valią, jog asmuo, kuris turėjo Lietuvos pilietybę bet kuriuo laikotarpiu iki 1940 m. birželio 15 d. arba jų palikuonys turi teisę susigrąžinti Lietuvos pilietybę, kartu išsaugodami dabar turimą kitos šalies pilietybę.

Tačiau šiandien vykusio Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje priimtas sprendimas nepritarti tokiam parlamentarų pasiūlymui, įvardinant, kad jis tariamai prieštarauja Konstitucinei doktrinai.

„Šiandien mus dar kartą nustebino valdančiųjų abejingumas išeivijai ir jos problemoms, nes jų balsais buvo užkirstas kelias mūsų projekto svarstymui. Spalio 31 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paskelbė, mūsų įsitikinimu, Konstitucijos doktrinai prieštaraujančią formuluotę, jog asmenys Lietuvos pilietybę privalėjo turėti ir išlaikyti  iki 1940 m. birželio 15 d. imtinai, tačiau toks vertinimas akivaizdžiai paneigia ligšiolinius įstatymo leidėjo ketinimus, kurią atspindėjo ir iki šiol galiojusi praktika, kai sugrąžinant pilietybę nebuvo reikalaujama dirbtinių įrodymų, kad ji buvo išlaikyta iki pat 1940.06.15. Toks teismo sprendimas nepagrįstai susiaurina įstatymo reikalavimą bei yra diskriminuojantis. Pasiūlydami  savo pataisas tikėjomės, jog padėtis bus ištaisyta, tačiau valdantieji dar kartą pademonstravo teisinį nejautrumą. Taip yra dirbtinai sukuriamos teisinės problemos, kai iš visų išeivių, lietuvių, žydų ar kitų tautybių bus pradėta reikalauti įrodymų, kad jų protėviai formaliai išlaikė Lietuvos pilietybę iki pat 1940 m. birželio 15 d., nors jie iš Lietuvos pasitraukė pvz. 1939 ar 1935 metais. Dar 2016 metais Seimas šią problemą nagrinėjo ir aiškiai pasakė savo politinę valią, kad tokiems asmenims negalima sudaryti jokių dirbtinių kliūčių, tačiau eilinį kartą tokios kliūtys teismo sprendimu yra vėl sukurtos, nepaisant iki šiol galiojusios įstatymų leidėjų politinės valios ir praktikos.  Toks teismų ir dabartinės politinės daugumos nejautrumas skaudžiai atsilieps visai Lietuvos išeivijai“, – pažymėjo A. Kubilius.

Primename, jog 2016 m. birželio 23 d. Seimo priimtas Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo straipsnių pakeitimas numatė, jog pilietybę atkurti gali asmenys ir jų palikuonys, LR pilietybę turėję iki 1940 m. birželio 15 d. Šis įstatymo pakeitimas išsprendė kilusias problemas buvusiems 1918-1940 m. Lietuvos piliečiams ir jų palikuonims. Daugeliu atveju tai lietė gausią Lietuvos žydų bendruomenę. Tačiau 2017 m. spalio 31 d. LVAT pateiktas šios formuluotės aiškinimas pasikeitė, dirbtinai kurdamas teisines problemas ir iš esmės keičiantis pilietybės atkūrimo praktiką.

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt