Brexit, Trumpas, kas toliau?

Paskelbė: Nerijus Mačiulis Data: 2016-11-09 08:15

Spausdinti | Komentarai

Nerijus Mačiulis / ziniuterasa.swedbank.lt archyvo nuotr.

Dar vieni netikėtumų kupini metai. Iš pradžių referendumo dėl narystės ES rezultatai Jungtinėje Karalystėje, dabar Donaldo Trumpo pergalė JAV rinkimuose. Turbūt reikia pradėti pratintis, kad netikėti ir kartais neįtikėtini įvykiai tampa vis labiau tikėtinais. Taigi, ko laukti dabar?

Kaip ir paaiškėjus Brexit šalininkų pergalės faktui, taip ir šiandien finansų rinkų reakcija nervinga – doleris, nafta ir akcijos pinga, kenčia JAV prekybos partnerių valiutos ir visi rizikingesni aktyvai. Tačiau kaip ir po Brexit, didelė dalis neigiamos reakcijos yra susijusi ne su realiai blogėsiančiomis ekonomikos perspektyvomis, o tiesiog su didesniu politiniu neapibrėžtumu. Ir didelė dalis tos neigiamos reakcijos gali greitai išgaruoti.

Kai kurios Donaldo Trumpo ekonominės idėjos – mažinti mokesčius gyventojams ir įmonėms, padidinti investicijas į infrastruktūrą net trilijonu doleriu – nėra pavojingos ar žalingos. Problema greičiau tame, kad neaišku, kaip jas finansuoti ir kaip jas visas galima įgyvendinti nesukuriant perteklinio biudžeto deficito ir skolos augimo.

Radikalūs priešrinkiminiu laikotarpiu išsakyti siūlymai, tokie kaip, pastatyti sieną tarp JAV ir Meksikos, nutraukti ir persiderėti visas tarptautines prekybos sutartis, sustabdyti imigraciją, pritaikyti didelius importo tarifus Kinijos prekėms  yra daug pavojingesni, bet, tikėtina, liks neįgyvendinti. Vis tik JAV Senatą ir Atstovų rūmus valdantys respublikonai veiks kaip pakankamas filtras, galintis sustabdyti akivaizdžiai pavojingas idėjas. Tas pats galioja ir kalbant ir apie JAV vaidmenį NATO.

Taigi, šių metų politinės arenos netikėtumų per daug sureikšminti nereikėtų, bet ignoruoti taip pat negalima. Vis tik signalas yra aiškus – daugelyje išsivysčiusių valstybių gyventojai protestuoja prieš nusistovėjusią tvarką bei renkasi protekcionistines ir nacionalistines idėjas.

Didelę dalį protesto bangos lėmė ekonominės priežastys. Daugelyje išsivysčiusių valstybių viduriniosios klasės ir ypač neturtingųjų pajamos pastaruosius dešimtmečius beveik neaugo. Technologinis progresas ir ekonomikos augimas suteikė daug galimybių talentingiausiems, labiausiai išsilavinusiems ir išradingiausiems gyventojams, bet daugeliui kitų gyventojų buvo nejaučiamas. Net nepablogėjus absoliutinei gerovei, išaugusi pajamų nelygybė ne vieną rinkėją privertė ieškoti pokyčių ir naujų gelbėtojų.

Lietuvai svarbiau ne JAV prezidento rinkimų rezultatai, o būsimų rinkimų Europoje baigtis. Mažiau nei už mėnesio vyks svarbus referendumas Italijoje, kurio baigtis gali lemti ir vyriausybės žlugimą bei populistinių jėgų iškilimą. Pavasarį vyksiantys Prancūzijos prezidento rinkimai taip pat gali pasiūlyti nemalonių siurprizų. Mažiau nei už metų vyks ir Vokietijos parlamento rinkimai.

Sustiprėjusios protekcionistinės ir nacionalistinės idėjos Europoje keltų grėsmę tolimesnei ES integracijai ir galėtų turėti apčiuopiamų neigiamų pasekmių Lietuvai. Tikėtina, kad 2016 metais protesto banga nesibaigė, o tik prasidėjo. Tačiau kol kas reikėtų daugiau dėmesio skirti savo kiemo tvarkymui, o ne potencialių išorinių problemų dramatizavimui.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis

ziniuterasa.swedbank.lt

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt