I. Šimonytė: „Valdančiųjų reitingus smukdo nesugebėjimas pateisinti žmonėms sukeltų lūkesčių“

Paskelbė: KaunoZinios.lt redakcija Data: 2017-08-24 09:48

Spausdinti | Komentarai

Ingrida Šimonyte fb.com/ingrida.simonyte1 archyvo nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Ingrida Šimonytė penktadienio „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ komentuodama žiniasklaidoje pasirodžiusius naujausius gyventojų apklausos duomenis teigė, jog žmonių pasitikėjimo reitingas suteiktas Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui dramatiškai nukrito dėl pačios valdančiosios daugumos sukeltų visuomenės lūkesčių pokyčiams, kai tuo tarpu faktiškai pokyčiai vyksta lėtai ar net išvis nevyksta niekas, išskyrus pradines diskusijas.

Man atrodo, kad tai yra viena iš mūsų politinio pasirinkimo bėdų: žmonės ieško ne tų, kurie geriausiai atstovautų jų interesus, vertindami programas ar darbus praeityje, bet ieško emocinio ryšio su politikais, tą ryšį sukuria, paskui tas ryšys nepasiteisina, nes čia yra visai kitokio pobūdžio santykiai nei draugystė ar meilė, ir todėl tie reitingai labai greitai pradeda kristi, kadangi kaip ten bebūtų, objektyviai sprendžiant, dideli dalykai ar labai dideli dalykai valstybėje labai greitai nepasidaro. Kita vertus, žmogaus aspektas taip pat yra. Nepabijokime to žodžio, bet dabartinis Premjeras kartais leidžia sau tokius dalykus, kurie ir jo simpatikams nelabai patiktų: ir pokšteliai, ir pastebėjimai, truputėlį balansuojantys ant kazarmų humoro ribos. Tai taip pat galėjo turėti įtakos. Bet pradinis reitingas, tas milžiniškas, kuris buvo sukurtas valstiečių-žaliųjų banga per rinkimus, parodo vieną: kai pakyli labai aukštai, pagreitis taip pat atsiranda labai didelis“, – sakė I. Šimonytė.

Komentuodama vis dar neaiškų tolimesnį koalicijos likimą, parlamentarė teigė, jog dideli socialdemokratų reikalavimai apsunkina derybas dėl tolimesnio koalicijos likimo, taip pat šiuo klausimu sprendžiasi ir socialdemokratų pirmininko lyderystės klausimas.

Tikrai laukia gana sudėtingi išbandymai biudžetu ir ta vadinamąja mokesčių reforma, kurios ten iš tikrųjų nėra. Dabartinius socialdemokratų reikalavimus įgyvendinti reikšminga dalimi ir labai greitai yra labai sudėtinga, arba valdantiesiems reikėtų imtis ir kitų didelių pokyčių. Kaip bus toliau, man gana sunku pasakyti. Juolab, kad LSDP frakcija Seime tikrai stengsis visais būdais išlaikyti koaliciją taip, kaip yra dabar, na, ar bent jau didžioji frakcijos dalis stengsis. Partijoje, aišku, nuomonių yra visokių ir eiliniai nariai, matyt, tą situaciją mato kitaip. Todėl tai bus išbandymas pono Gintauto Palucko lyderystei. Socialdemokratų pasiūlytos reformos yra labai paprastos: čia daugiau pinigų, ten daugiau pinigų, tam daugiau pinigų, o iš kur paimti visų šitų pinigų – tai ne mūsų reikalas, tegu galvoja finansų ministras ir Premjeras. Nuomonės susikirsti gali ties bet kuriais dalykais, nes jei Vyriausybė bandytų kažkaip įgyvendinti didžiąją dalį ar bent pusę visų pasiūlymų, tada reikėtų labai sukti galvą ką daryti su kitomis vykstančiomis ir nevykstančiomis reformomis, ir kaip viską suderinti. Aišku, manau, kad vis tiek bus dedamos pastangos, gal kažkokiais daliniais sprendimais išsaugoti savo veidą šioje diskusijoje ir kažkokį sprendimą priimti. Bet žinoma, jei socialdemokratų partijos skyriai labai griežtai pasisakys už koalicijos palikimą, jų frakcija Seime atrodys labai įdomiai bandydama tą koaliciją išlaikyti“, – sakė I. Šimonytė.

Vertindama žiniasklaidoje vis pasirodančias naujas galimų korupcijos apraiškų istorijas Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre, I. Šimonytė stebėjosi institucijų ir Švietimo ir mokslo ministerijos neveiksnumu.

Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre vyksta tikrai keisti dalykai, ir akivaizdu, kad vyksta ne vienerius metus. Tačiau ta informacija, kuri vis nauja pasirodo žiniasklaidoje rodo, jog problema sprendžiama labai pasyviai. Iš pradžių, pasirodžius pirmajai informacijai apie ponios direktorės darbelius, mes kreipėmės į Specialiųjų tyrimų tarnybą, bet ji labai ilgai nenorėjo pradėti ikiteisminio tyrimo, sakydama, kad čia gali būti drausminė atsakomybė. Tačiau dalykai, kurie yra paskelbti, kalba tikrai ne apie drausminę atsakomybę. Švietimo ir mokslo ministerija atliko auditą, pasakė, kad nori atstatydinti direktorę, bet ji susirgo, kaip tyčia, ir todėl nieko negali padaryti. Per tą laiką išlenda naujos informacijos, kurioje įstaigos darbuotojai ir vadovybė in corpore įsivėlę į keistus sandorius, kur dingsta valstybės turtas iš valstybės, kur ES lėšos naudojamos neaiškiai ir pan. Tada kyla klausimas: kiek galima į šią situaciją žvelgti pasyviai? Premjeras vakar pasakė, kad jo netenkina šita pozicija ir šita laikysena mūsų institucijų, bet šita laikysena tęsiasi jau bemaž pusmetį. Tai dabar mes kreipėmės į Generalinę prokuratūrą, kad šioji imtųsi ginti viešąjį interesą, jei iš tikrųjų valstybės turtas tiesiog išplaukė iš valstybės rankų ir dar tam buvo panaudoti ES pinigai. Bet čia aš matau bendresnę problemą. Įvairių profesinio mokymo centrų Lietuvoje yra ne taip mažai ir klausimas, kas darosi kitur? Kas skiria laiko ir dėmesio, kad į visas jas pasižiūrėtų, o ne į vieną partikuliarinę mokyklą, viename konkrečiame mieste? Nematau aktyvumo ir veiksmų iš Švietimo ir mokslo ministerijos“.

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt