Konservatoriai užkirto kelią vyro ir moters partnerystės įteisinimui

Paskelbė: KaunoZinios.lt redakcija Data: 2016-09-29 10:06

Spausdinti | Komentarai

tsajunga.lt archyvo nuotr.

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) iniciatyva iš Seimo darbotvarkės buvo išbrauktos Teisingumo ministerijos patobulintos ir Vyriausybės patvirtintos Civilinio kodekso ir kitų susijusių įstatymų pataisos, kuriomis turėjo būti įteisinta skirtingų lyčių asmenų partnerystė. Pernai spalio mėnesį Seimas pataisoms dėl partnerystės nepritarė ir grąžino jas tobulinti Teisingumo ministerijai.

„Šios pataisos yra tikrai reikalingos ir jos leistų labiau apsaugoti ne santuokoje gimusių nepilnamečių vaikų ir silpnesnio partnerio interesus ir teises. Gaila, kad konservatoriai nepaiso daugiau nei keturių penktadalių Lietuvos žmonių nuomonės“, – sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Pernai vasarą atliktos sociologinės apklausos duomenimis, net 84 proc. apklaustųjų pritaria partnerystės tarp vyro ir moters įteisinimui, o jai nepritariančių yra tik 13 proc. Specialistų skaičiavimais, toks įstatymas Lietuvoje būtų aktualus maždaug 200 tūkstančių asmenų, nes apie 100 tūkstančių porų gyvena nesusituokę.

Siūlomomis pataisomis būtų užtikrintos ir reglamentuotos neįregistravusių santuokos, bet kartu gyvenančių ir šeiminius santykius kuriančių vyro ir moters teisės ir pareigos, būtų apsaugoti šių asmenų ir jų vaikų interesai.

Kaip siūloma įstatymo projekte, partneriais galėtų tapti pilnamečiai vyras ir moteris, kurie nėra giminaičiai, nėra tarpusavyje sudarę santuokos bei nėra kitų asmenų partneriai. Teikiamais projektais siūloma įtvirtinti partnerystę pagal įstatymą, tai yra, kai pats bendras vyro ir moters gyvenimas kuriant šeiminius santykius neįregistravus santuokos sukelia teisinių pasekmių, nereikalaujant specialių formalumų.

Kita vertus, siekdami partnerystės faktą panaudoti prieš trečiuosius asmenis, partneriai turės pasirašyti ir notarui tvirtinti pateikti bendrą pareiškimą dėl partnerystės. Duomenys pagal tokį pareiškimą būtų įrašomi Lietuvos Respublikos gyventojų registre. Registruotų partnerių kilmės iš tėvo pusės nustatymas, tėvystės pripažinimas ir nuginčijimas būtų grindžiamas iš esmės analogiškais principais, kaip ir susituokusių tėvų vaikų tėvystė. Be to, palikėją pergyvenęs registruotoje partnerystėje esantis partneris galėtų paveldėti pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra).

Įstatymo projekte siūloma nustatyti bendrą taisyklę, kad turtas, partnerystės metu įgytas abiejų partnerių ar vieno jų vardu, yra laikomas bendrąja daline partnerių nuosavybe, išskyrus partnerių asmeninį turtą. Taip pat siūloma įtvirtinti prezumpciją, kad partnerių dalys jų bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra lygios, kol nėra įrodyta kitaip. Notarine sutartimi būtų galima susitarti, kad turto teisinis režimas būtų kitoks nei numatyta įstatyme.

Pateiktais projektais siekiama užtikrinti bendrai neįregistravus santuokos faktiškai gyvenančių asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, taip pat užtikrinti teisinį aiškumą užpildant teisės spragą, atsiradusią dėl to, kad dar 2001 metais įsigaliojusiame Civiliniame kodekse įtvirtintas bendro gyvenimo neįregistravus santuokos reguliavimas nėra galiojantis. Įstatymų projektų priėmimas leistų išspręsti pagrindines praktines problemas, su kuriomis šiuo metu susiduria bendrai neįregistravus santuokos gyvenantys vyrai ir moterys, tokias kaip disponavimas partnerių bendru turtu, partnerių vaikų kilmės nustatymas, partnerių tarpusavio išlaikymas, paveldėjimas po vieno iš partnerių mirties ir kt.

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt