Nieko išskyrus tiesą: Justas Džiugelis

Paskelbė: Data: 2016-09-22 10:22

Spausdinti | Komentarai

Asmeninio archyvo nuotr.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas daugiamandatėje rinkimų apygardoje (nr. 23) Justas Džiugelis.

Koks buvo sudėtingiausias Jūsų gyvenimo sprendimas? Kodėl?

– Iki šios dienos mano gyvenime sunkiausia buvo apsispręsti tiesiogiai dalyvauti politikoje. Kadangi dirbu mėgstamą darbą, kuris man sekasi, esu aktyvus visuomeninėje veikloje, daugiausiai abejonių kilto dėl to, ar pavyks įgyvendinti tas idėjas, kurias norėčiau ir galėčiau įgyvendinti. Tačiau, surinkęs profesionalią komandą supratau, kad neliksiu mūšio lauke vienas, tad apsisprendžiau kandidatuoti į LR Seimą ir dėl šio sprendimo kol kas nesigailiu.

Nuveiktas darbas, kuriuo labiausiai didžiuojatės?

– Socialinis projektas „Draugystė veža“, kuriame su savo draugystės istorijomis dalyvavo žmonės, turintys negalią ir jos neturintys. Šio projekto vienas pagrindinių tikslų buvo skatinti visų bendravimą bei draugystę, mažinti socialinę atskirtį ir tiesiog gražiais pavyzdžiais įkvėpti kitus bendrauti be sienų, mokytis vienam iš kito. Džiugu, kad per itin trumpą laiką idėja tapo kūnu ir galėjome džiaugtis šio projekto vaisiais.

Poelgis dėl kurio buvo/yra gėda?

– Prieš priimdamas sprendimus visada stengiuosi pasverti vienokio ar kitokio elgesio pasekmes,  todėl būtų sunku įvardyti tokį poelgį dėl kurio būtų gėda. Tiesa, kartais painioju gražių moterų vardus.

Paskutinė Jūsų perskaityta knyga?

– Nors darbinė ir visuomeninė veikla kartais, rodos, atima visą laiką, tačiau visada stengiuosi atrasti laiko knygai. Paskutinė skaityta ir didelį įspūdį palikusi knyga – John Eldredge „Vyro kelionė“.

Ką manote apie visuotinę e-balsavimo galimybę mūsų šalyje, kodėl tai yra gerai/blogai?

– Manau, kad ilgalaikėje perspektyvoje tai įmanomas dalykas, juolab, kad gyvename XXI-jame  – technologijų amžiuje. Žinoma, reikia dar nemažai padirbėti užtikrinant tokios sistemos skaidrumą ir saugumą. Kita vertus, balsavimas tokiu būdu visiems pasaulio lietuviams galėtų užtikrinti, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos ir sveikatos būklės, vienodas galimybes dalyvauti rinkimuose

Ar turėtų būti baudžiami asmenys, parsisiuntę iš interneto autorinių teisių saugomą turinį (muziką, filmus ir t.t.), turint omenyje, kad Lietuvoje renkamas „tuščios laikmenos“ mokestis?

– Vagystė yra vagystė. Nesvarbu, kur tai vyktų. Kažkas kuria produktą ir nori jį parduoti. Bet kas, kas tą produktą nori įsigyti, turėti ir vartoti, turi už jį susimokėti.

Ką manote apie SGD laivo-saugyklos „Independence“ ilgalaikę nuomos sutartį? Ar ji kelia Jums kokių nors klausimų, ir ar atrodo visiškai skaidri?

– Kiekvienas stambių investicijų reikalaujantis projektas kelia skaidrumo klausimų, bet tikiu, kad atitinkamos institucijos kokybiškai atlieka savo darbus, stebėdamos tokių ir panašių objektų statybas ir įrengimą. O kaip pilietis džiaugiuosi tuo, kad tapome mažiau priklausomi nuo kaimynų ir jų nuotaikų.

Žvelgiant į pastarųjų metų įvykius po Euromaidano Ukrainoje, kaip Jums atrodo ukrainiečių įgyvendinamos reformos? Kas ir kodėl padaryta ne taip?

– Manau, kad Ukraina keliauja teisinga kryptimi. Iki tol, kol ji taps tuo, kuo nori tapti, šios šalies laukia ilgas kelias ir daug svarbių darbų – tai užtruks. Ypač daug pastangų, politinės valios ir didelį dėmesį reikėtų skirti korupcijai, kurios apimtys, manau, labai stipriai trukdo eiti Ukrainai demokratijos ir visuomenės gerovės keliu.

Ką manote apie Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus pastangas sustabdyti Maskvos Kultūros ir Verslo Centro „Maskvos Namų“ statybas Vilniuje? Ar tai gera iniciatyva?

– Visada džiaugiuosi investicijomis į Vilniaus miestą ar Lietuvą, jei investuotojas laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų ir turi skaidrių, šaliai naudingų tikslų. Norėdamas plačiau vertinti jūsų minimą situaciją, turėčiau būti labiau susipažinęs su šiuo klausimu. Savo ruožtu, labai noriu ir tikiuosi, kad miesto meras priims teisingus sprendimus, atsižvelgdamas į platų ne tik situacijos, bet ir geopolitinį kontekstą.

Kaip reikia išspręsti Vilniaus Kirtimų esančio narkotikų platinimo lizdo problemą?

– Tai yra tarsi getas modernioje XXI a. Vidurio Europos sostinėje. Labai gaila, kad taip yra. Visuomenės požiūris į romų bendruomenę taip pat nuo seno turi daug išankstinių ir dažniausiai neigiamų nuostatų ir todėl  romams dar sunkiau pritapti. Taip ir gimsta tokie atskiri dariniai, miestai miestuose, kaip Vilniaus taboras. Reikėtų kompleksinių visų suinteresuotų pusių ir atsakingų institucijų veiksmų –  tiek didesnio švietimo ir socialinių darbuotojų dalyvavimo, tiek politinės valios iš miesto valdžios, dar trūksta nuoseklumo tęsiant pradėtus darbus. Reikėtų nepamiršti, kad šią problemą sėkmingai spręsti gali padėti ir nevyriausybinis sektorius, kuris Lietuvoje vis dar nėra pakankamai įtraukiamas į problemų sprendimus.

Ar pritartumėte eutanazijos legalizavimui Lietuvoje, kokia Jūsų pozicija šiuo klausimu?

– Šioje mirties kultūros visuomenėje, manau, svarbu nuolat teigti, kad kiekvienas esame reikalingas, kiekvieno mūsų gyvenimas yra prasmingas ir kiekvienas mūsų šiame pasaulyje turime savo misiją. Čia ne tik etikos, bet ir moralės klausimas. Suprasdamas, kad esama gyvenime daug neeilinių ir lengvai neišsprendžiamų situacijų, aš vis tiek vadovaujuosi tuo, kad ne žmogus gyvybę sukūrė, ne žmogui ją ir atimti. Manau, kad daug svarbiau sergančiam, kenčiančiam žmogui suteikti kuo didesnę medicininę, psichologinę ir medikamentinę pagalbą.

Ar vertėtų Lietuvoje apmokestinti pajamų mokesčiu religinio kulto bendruomenes, turint omenyje, kad jų dvasiniai lyderiai gauna Sodros ir sveikatos apsaugos garantijas, tame tarpe – ir nereligingų/ateistinių pažiūrų žmonių sąskaita?

– Kadangi tai nera verslas,  tai religinio kulto bendruomenių veikla vertintina kaip ne pelno siekiančių organizacijų veikla. Nuo suteiktos paramos mokestis neturėtų būti mokamas, o visi pinigai naudojami gavėjo nustatytoms prioritetinėms sritims. Manau, kad gyvendami bendruomenėje, turėtume ir elgtis bendruomeniškai. Pavyzdžiui daugiabučio stogas turėtų rūpėti visam namui, kaip ir veikiantis liftas, nepriklausomai nuo to, kad abiem atvejais pirmo aukšto gyventojai nei liftu naudojasi, nei stogas prakiūra virš jų galvų.

Ar pritartumėte kanapių legalizavimui Lietuvoje?

– Nemanau, kad tai apskritai ypatingos svarbos reikalas Lietuvoje, kurį reikėtų šiuo metu spręsti. Mes ir taip Lietuvoje turime didelių problemų su svaigalais ir iš to išplaukiančiomis didelėmis socialinėms problemomis: smurtu, prievarta, savižudybėmis, būtent į šias opias problemas ir reikėtų koncentruotis bei imtis jas spręsti.

Ar pritartumėte paauglių lytiniam švietimui mokyklose? Nuo kelintos klasės mokiniams galėtų būti pasakojama apie lytinių santykių pasekmes, lytinių susirgimų pavojus, kontracepciją?

– Atsakymus į tokius klausimus vaikai turėtų gauti nuo pat pradžių, kai tik tokie klausimai kyla, atsižvelgiant į jų raidą, suvokimą ir pan. Tą teikiamą informaciją reikėtų nuolat papildyti ir toliau aiškinti(s), nes šiuolaikiniai vaikai ar paaugliai kartais žino daugiau, nei jų mokytojai, ir nebūtinai jų turima informacija yra teisinga. Šiuo klausimu, manau, kad labai svarbus mokyklos ir tėvų bendradarbiavimas.

Daugybė lietuvių moterų yra išnaudojamos, patiria seksualinį, psichologinį, fizinį smurtą šešėliniame seksualinių paslaugų versle, ar pritartumėte jų veiklos dekriminalizavimui, galimybei, patyrus prievartą, be baimės reikalauti pagalbos bei teisingumo?

– Bet kas, patyręs bet kokio pobūdžio smurtą, turi turėti galimybę be baimės kreiptis ir gauti pagalbą.  Legalizavus tokio pobūdžio veiklą, tikėtina, atitinkamos institucijos galėtų nuosekliau ir tinkamiau atlikti kontrolės ir priežiūros funkcijas, o nukentėję asmenys, nebijodami būti pasmerkti ar nubausti, drąsiau galėtų kreiptis pagalbos.

Kokia jūsų nuomonė apie homoseksualių asmenų santuokos įteisinimą bei įvaikinimo galimybę Lietuvoje?

– Esu už tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimą, bet kad vaikas augtų tinkamoje aplinkoje, šeimoje reikia vyro ir moters.

Ar pritariate įstatyminiam draudimui moterims ir vyrams dengti veidus viešosiose vietose?

– Suprasdamas geopolitinę situaciją ir potencialią grėsmę, vis dėlto, nepritarčiau tokiam draudimui religiniu pagrindu.

Kokie realūs ES šalių vyriausybių sprendimai padėtų sumažinti teroro aktų skaičių Europoje?

– Pirmiausia reikėtų, kad budriai veiktų atitinkamos institucijos ir būtų tinkama sienų apsauga. Antra, svarbu dėti pastangas, kad joks žmogus šalyje nesijaustų atstumtas, ignoruojamas, menkinamas. Čia labai svarbus ir jau atvykusiųjų, ir atvykstančiųjų integracijos į priimančią šalį aspektas: reikia teikti plataus spektro socialines paslaugas, rūpintis jų švietimu, įtraukti į vietos bendruomenes. Reikia sukurti galimybes tokio pobūdžio paslaugas teikti nevyriausybiniam sektoriui.
______________________________________________

Naujienų portalo KaunoŽinios.lt priešrinkiminėje debatų rubrikoje gali dalyvauti visi oficialiai 2016m. Seimo rinkimams registruoti kandidatai. Dėl dalyvavimo galima kreiptis iki rugsėjo 30 d. e.paštu: info@kaunozinios.lt

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt