Nieko išskyrus tiesą: Orinta Leiputė

Paskelbė: Data: 2016-09-14 10:11

Spausdinti | Komentarai

Asmeninio archyvo nuotr.

Lietuvos socialdemokratų partijos Kalniečių rinkimų apygardoje Nr. 15 kandidatė Orinta Leiputė.

Koks buvo sudėtingiausias Jūsų gyvenimo sprendimas? Kodėl?

– Patys sudėtingiausi sprendimai buvo, kai dirbau vaikų globos namuose, nes jie buvo susiję su ten gyvenusių vaikų gyvenimais …

Nuveiktas darbas, kuriuo labiausiai didžiuojatės?

– Didelių darbų nesu nuveikusi, tačiau jeigu kažkas pasiseka, jeigu nuo to aplinkiniams geriau – labai džiaugiuosi. Kaip minėjau, daug metų dirbau vaikų namuose, ir yra keletą vaikų, su kuriais buvo užsimezgęs nuoširdus ryšys. Teko prisidėti prie tų vaikų socializacijos, išmokslinimo, jiems padėti. Labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi, nes jie kabinasi į gyvenimą, augina vaikus ir jiems sekasi.

Poelgis dėl kurio buvo/yra gėda?

– Paskutinis įvykis, dėl kurio man buvo nesmagu – tai kai buvau pažadėjus nevyriausybininkams, kad registruosiu įstatymo pataisą dėl gyvūnų gerovės inspektorių įvedimo, tačiau, iki šiol to nepadariau. Prieš kelias dienas paskambino žurnalistai, buvo laida per radiją apie gyvūnų gerovę, žiaurų elgesį. Teko duoti interviu kartu su nevyriausybininkais , o aš dar buvau nepadarius šio darbo – nekokia savijauta, gėda. Tikiuosi iki sesijos pradaryti. Šiaip, gyvenime stengiuosi elgtis taip, kad nebūtų gėda… O tokių nesmagių situacijų būna… Pavyzdžiui, kai kalbu su pensijinio amžiaus žmogumi, kuris gauna mažą pensiją, gyvena socialiniam būste, dažniausiai vienas, moka nuomą už butą, komunalinius, ir jam maistui ar vaistams lieka 30 eurų. Kaip jam išgyventi? Artimųjų neturi – kas padėtų, vaikai nesirūpina ar negali rūpintis. Nesmagu už jo gyvenimo situaciją, už valstybę… Kartais būna nesmagu (gėda) ir už kitų žmonių sprendimus… Kaltės jausmas kankina, kai negali pakeisti situacijos.

Paskutinė Jūsų perskaityta knyga?

– Knygoms nelabai lieka laiko. Kartais perskaitau labai greitai, o kartais – stovi, stovi, nes jeigu po įtemtos dienos grįžtu, tai net sunku susikauti puslapį perskaityti. Skaičiau Haruki Murakami „Norvegų giria“, paskutinė nusipirkta knyga – J.Marcinkevičiaus „Viešpatie, nejaugi neprašvis?“.

Ką manote apie visuotinę e-balsavimo galimybę mūsų šalyje, kodėl tai yra gerai/blogai?

– Sudaryti žmonėms galimybę balsuoti internetu – gerai, ir, manau, greitu laiku taip ir bus padaryta. Nors įstatyminė bazė yra parengta, ir reikia tik priimti galutinius sprendimus, tačiau vis dar kyla dvejonių dėl saugumo, skaidrumo… Galime daryti prielaidą, kad, įdiegus e-balsavimą, daugumai žmonių bus patogiau balsuoti, ir padidės aktyvumas. Tačiau kyla grėsmė, kad nekontroliuojamoje aplinkoje galimi ir nesąžiningi veiksmai. Būtina tinkamai tam pasirengti, sukuriant saugią sistemą.

Ar turėtų būti baudžiami asmenys, parsisiuntę iš interneto autorinių teisių saugomą turinį (muziką, filmus ir t.t.), turint omenyje, kad Lietuvoje renkamas „tuščios laikmenos“ mokestis?

– Už autorines teises reikia mokėti. Nežinau ar „tuščios laikmenos“ mokestis apsaugo ir atlygina autorines teises, ir kuris iš jų efektyvesnis, bet du kartus mokėti už tą patį – neteisinga.

Ką manote apie SGD laivo-saugyklos „Independence“ ilgalaikę nuomos sutartį? Ar ji kelia Jums kokių nors klausimų, ir ar atrodo visiškai skaidri?

– Man kelia labai daug klausimų, ir nemanau, kad buvo pasirinktas geriausias variantas. Dėl nacionalinio saugumo ir energetinės nepriklausomybės – puiku, bet ar mums jo tokio didelio reikėjo, ar už tokią kainą ir tokiomis sąlygomis. O kaip su jungtimis?

Žvelgiant į pastarųjų metų įvykius po Euromaidano Ukrainoje, kaip Jums atrodo ukrainiečių įgyvendinamos reformos? Kas ir kodėl padaryta ne taip?

– Per tokį trumpą laiką labai sudėtinga pasiekti greitų pokyčių. Šalis gilioje krizėje, ir kovoti turi ne tik su išorės, bet ir vidaus priešais (korumpuoti pareigūnai, finansinių grupuočių interesai ir t.t.). Ukrainai būtina užtikrinti savo šalies saugumą ir stabilumą: vykdyti šalies viešojo administravimo sektoriaus valdymo pertvarką, pokyčius teisingumo užtikrinimo srityje,  ir ne tik priimti, bet ir laikytis antikorupcijos įstatymų. Gražinti pasitikėjimą valstybe. Tarptautinis bendradarbiavimas gali paskatinti ekonominių problemų sprendimą, reformų įgyvendinimą.

Ką manote apie Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus pastangas sustabdyti Maskvos Kultūros ir Verslo Centro „Maskvos Namų“ statybas Vilniuje? Ar tai gera iniciatyva? Kodėl?

– Neturiu pakankamai informacijos, ir sudėtinga būtų komentuoti šį klausimą, bet šiandieniniame geopolitiniame kontekste išryškėjo politinis šių namų statybos aspektas. Santykiai su Rusija yra labai įtempti, ir tokių namų atsiradimas – nelabai priimtinas. Šio projekto antroji dalis t.y. tokie namai Maskvoje net nepradėti statyti, tai galėtų būti dar viena priežastis dėl šio projekto reikalingumo stabdymo. Na, ir kitas aspektas, apie ką teko girdėti iš žiniasklaidos priemonių, kad statybos vyksta, pažeidžiant nustatytus reikalavimus ir apribojimus. Šitų dalykų toleruoti negalima.

Kaip reikia išspręsti Vilniaus Kirtimų tabore esančio narkotikų platinimo lizdo problemą?

– Turbūt, spręsti kompleksiškai. Didinti ne tik dėmesį, bet ir finansavimą, skiriant daugiau pareigūnų ir kitų profesijų specialistų. Dirbti su vaikais, esant galimybei, perkelti pažangesnes šeimas, jas integruojant į visuomenę. Kultūrinių dalykų mes sunkiai pakeisime, bet nieko nedaryti – negalima.

Ar pritartumėte eutanazijos legalizavimui Lietuvoje, kokia Jūsų pozicija šiuo klausimu?

– Taip, pritarčiau, tačiau tai labai jautrus klausimas, ir reikėtų gerai išanalizuoti kitų šalių patirtį, kad neliktų piktnaudžiavimo galimybių. Turėtų būti leidžiama labai išimtinais atvejais.

Ar vertėtų Lietuvoje apmokestinti pajamų mokesčiu religinio kulto bendruomenes, turint omenyje, kad jų dvasiniai lyderiai gauna Sodros ir sveikatos apsaugos garantijas, tame tarpe – ir nereligingų/ateistinių pažiūrų žmonių sąskaita? Kodėl?

– Labai sudėtingas klausimas. Jeigu bažnyčia, religinio kulto bendruomenės ir jų lyderiai gyvena iš aukų ir tarnauja žmonėms – kaip ir nepritarčiau apmokestinimui. Tačiau, manau, kad bažnyčia turėtų būti aukščiau politinių ar kitų peripetijų, ir neturėtų labai aktyviai kištis į priimamus sprendimus, nesusijusius su jų veikla.

Ar pritartumėte kanapių legalizavimui Lietuvoje?

– Pluoštines kanapes leidžiama auginti, Seimas priėmė sprendimą 2013 metais. Dėl [narkotinių (red. past.)] kanapių – tikrai esu prieš.

Ar pritartumėte paauglių lytiniam švietimui mokyklose? Nuo kelintos klasės mokiniams galėtų būti pasakojama apie lytinių santykių pasekmes, lytinių susirgimų pavojus, kontracepciją?

– Taip, jis turi būti. Ir paremtas mokslu grįsta informacija, o ne religinėmis dogmomis. Suprantam, kad vaikai viską gali sužinoti patys, nes internetinė nekontroliuojama erdvė suteikia tokias galimybes. Nors, pirmiausiai, žinias turėtų suteikti tėvai, o mokykla – jas papildyti, priklausomai nuo vaiko amžiaus, brandos. Neturėtų likti neatsakytų klausimų. Nežinojimas priveda prie labai skaudžių pasekmių. Pradinėse klasėse pakanka pradėti kalbėti apie žmogaus organizmą, jo skirtumus, bet, mano galva, nuo 11-12 metų vaikai turi pradėti gauti ir platesnių žinių. Beabejo, visada reikia atsižvelgti į vaiko brandą. Lytinio ugdymo programą turėtų rengti turintys patirtį specialistai, kurie įvertintų kada ir ką galima pasakoti, kaip formuoti supratimą apie lytiškumą, ir kada galima gilinti tas žinias.

Daugybė lietuvių moterų yra išnaudojamos, patiria seksualinį, psichologinį, fizinį smurtą šešėliniame seksualinių paslaugų versle, ar pritartumėte jų veiklos dekriminalizavimui, galimybei, patyrus prievartą, be baimės reikalauti pagalbos bei teisingumo?

– Aš nepasisakau už prostitucijos legalizavimą, bet tikrai manau, kad toms moterims turi būti teikiama visapusiška pagalba, patyrus prievartą ar turint kitų problemų. Kiekvienos jų patirtis ir istorija yra labai skirtinga. Valstybiniu lygiu turėtų būti parengta strategija, o ją realizuoti galėtų tiek valstybinis, tiek ir nevyriausybinis sektorius per įvairius projektus ar programas. Manau, kad turėtų būti baudžiamas perkantis tokias paslaugas asmuo.

Kokia jūsų nuomonė apie homoseksualių asmenų santuokos įteisinimą bei įvaikinimo galimybę Lietuvoje?

– Dėl santuokos – neigiama. Dėl įvaikinimo ar globos – neigiama.

Ar pritariate įstatyminiam draudimui moterims ir vyrams dengti veidus viešosiose vietose?

– Taip, kai tai susiję su saugumu.

Kokie realūs ES šalių vyriausybių sprendimai padėtų sumažinti teroro aktų skaičių Europoje?

– Manau, kad bendras psichologinis klimatas ES yra labai prastas. Galbūt vertėtų peržiūrėti patekimo į valstybes sąlygas, gerinti informacijos tarpusavio apsikeitimo mechanizmus. Informuoti apie įtartinus procesus ar žmones viena kitą. Yra parengta Europos komisijos kovos su terorizmu strategija. Kiekviena Europos sąjungos šalis turi ją vykdyti, o taip pat būtinas bendradarbiavimas ir su kitomis šalimis. Priėmus strategiją, ją būtina realizuoti savo šalyse, priimant netik reikiamus teisės aktus, bet ir skiriant atitinkamą finansavimą saugumui palaikyti, koordinuoti.
______________________________________________

Naujienų portalo KaunoŽinios.lt priešrinkiminėje debatų rubrikoje gali dalyvauti visi oficialiai 2016m. Seimo rinkimams registruoti kandidatai. Dėl dalyvavimo galima kreiptis iki rugsėjo 30 d. e.paštu: info@kaunozinios.lt

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt