Nieko išskyrus tiesą: Saulius Skvernelis

Paskelbė: Data: 2016-09-06 11:22

Spausdinti | Komentarai

Saulius Skvernelis / Asmeninio archyvo nuotr.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sajungos Karoliniškių rinkimų apygardoje Nr. 8 kandidatas Saulius Skvernelis.

Koks buvo sudėtingiausias Jūsų gyvenimo sprendimas? Kodėl?

– Profesinis – trauktis iš policijos vadovo pareigų, ir sutikti tapti VRM ministru. Niekada negalvojau tapti politiku, bet gyvenimas sudėliojo viską kitaip.

Nuveiktas darbas, kuriuo labiausiai didžiuojatės?

– Visais darbais didžiuojuosi, nes visus dirbau įdėdamas širdį ir maksimaliai pastangų. Didžiuojuos, kad pavyko įdėti savo indėlį, pasiekiant persilaužimą ,,karo keliuose“; didžiuojuosi darbais, kuriuos padariau būdamas policijos vadovu, pertvarkant kriminalinės policijos veiklą, kovojant su korupcija policijos sistemoje; didžiuojuosi, kad teko mokyti ne vieną šimtą policijos pareigūnų, kurie sėkmingai darbuojasi ne tik policijoje, bet ir kitose teisėsaugos institucijose.

Poelgis dėl kurio buvo/yra gėda?

– Negalėčiau tokio įvardinti, nes ten kur būnu neteisus, pripažįstu klaidas, atsiprašau žmonių, jeigu jų atžvilgiu buvau neteisus.

Paskutinė Jūsų perskaityta knyga?

– Julia Navarro ,,Šventosios drobulės brolija“.

Ką manote apie visuotinę e-balsavimo galimybę mūsų šalyje, kodėl tai yra gerai/blogai?

– Aš už e-balsavimą, manau, tai skatintų pilietinį aktyvumą balsuoti, sudarytų galimybę ne Lietuvoje esantiems piliečiams išreikšti savo valią, skatintų jaunimą dalyvauti politiniame gyvenime, galiausiai tai  būtų galimybė balsuoti maksimaliai daugeliui žmonių, o tai atspindėtų realesnį visuomenės pasirinkimą.

Ar turėtų būti baudžiami asmenys, parsisiuntę iš interneto autorinių teisių saugomą turinį (muziką, filmus ir t.t.), turint omenyje, kad Lietuvoje renkamas „tuščios laikmenos“ mokestis?

– Autorinių teisių gynimo srityje mes vis dar esame panašesni į postsovietines valstybes, nei į savo kolegas Europos Sąjungos valstybėse. Visgi, akivaizdu, kad esant dabartiniams “įpročiams”, Lietuvoje negalime taikyti vien bausmių politikos. Svarbiausia šviečiamosiomis priemonėmis kelti gyventojų sąmoningumo lygį, lygiagrečiai ieškant visoms pusėms priimtinas formas, stabdančias intelektinės nuosavybės vagystes. Priemonių tam pasiekti daugėja, ypač kai vis daugiau pasaulinių internetinių televizijų tampa prieinamos Lietuvos gyventojams.

Ką manote apie SGD laivo-saugyklos „Independence“ ilgalaikę nuomos sutartį? Ar ji kelia Jums kokių nors klausimų, ir ar atrodo visiškai skaidri?

– SGD laivo-saugyklos „Independence“ projektas yra sėkmingai įgyvendintas projektas. Sąžiningesnių kainų atsiradimas neįvyko “šiaip sau”. Vadinamoji energetinė nepriklausomybė yra svarbus tikslas, o terminalo atsiradimas yra vienas iš tarpinių žingsnių siekiant jos. Viešojoje erdvėje skambėjo daug skirtingų interpretacijų. Visos jos sklido iš skirtingų politikų stovyklų, kaip žinia, didelio profesionalumo čia nereikėtų tikėtis. Pasitikiu teisėsaugos institucijomis, ir esu įsitikinęs, kad, esant neskaidrumo apraiškų, jos imtųsi atitinkamų veiksmų. Apskritai, Lietuvos politikoje dažniau reikia žiūrėti į priekį, ir ieškoti sprendimų problemoms. Žmonėms atsibodę dešiniųjų ir kairiųjų etikečių lipdymai, grojant tas pačias “Mažeikių naftos” bei “Komunistų partijos” plokšteles. Jei norime gerai gyventi šiandien, turime žiūrėti į priekį, o ne laikytis įsikabinę praeities.

Žvelgiant į pastarųjų metų įvykius po Euromaidano Ukrainoje, kaip Jums atrodo ukrainiečių įgyvendinamos reformos? Kas ir kodėl padaryta ne taip?

– Ukrainoje nepavyksta pasiekti vieno esminio rezultato – šalis paskandinta korupcijos liūne. Korupcija įsišaknijusi visose gyvenimo srityse. Žmonės nusivylę, nepaisant politinio režimo pasikeitimo, kadangi pokyčiai kovoje su korupcija arba nevyksta, arba vyksta labai lėtais tempais. Klaninės politikos bruožai dar labai ryškūs. Visa tai padeda Rusijai žaisti savo žaidimus. Vienaip ar kitaip, nemažai pasaulinio garso mokslininkų kalba, kad pagrindinė Rusijos eksporto prekė – korupcija. To negalime pamiršti ir mes.

Ką manote apie Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus pastangas sustabdyti Maskvos Kultūros ir Verslo Centro „Maskvos Namų“ statybas Vilniuje? Ar tai gera iniciatyva?

– Visų pirma, atsakomybė tenka buvusiam merui, kuris “pasirašė” tokiai Lužkovo iniciatyvai. Žiūrint į tokius “kultūros ir verslo centrus”, negalime pamiršti jų geografinio išsidėstymo – okupuota Abchazija, okupuotasis Sevastopolis… Tai daug ką sako. LVŽS programoje aiškiai pabrėžiame, kad kultūra yra vienas esminių valstybės ramsčių, kuriuos nepelnytai užleido tiek kairiosios, tiek dešiniosios vyriausybės. Kuomet valstybė pati nesirūpina savo kultūra, atsiranda nedraugiškų jėgų, kurios mielai “imasi iniciatyvos”. Nereikėtų šio mero Šimašiaus žingsnio laikyti nepagarba rusų tautybės mūsų piliečiams, tai elementarus žingsnis, siekiant užkardyti galimas grėsmes laiku. Geriau laiku pripažinti klaidas, padarytas ankstesnių vadovų, nei su jomis susitaikyti.  Apskritai, kalbėdami apie rusų kultūros sklaidą Lietuvoje, turime patys padaryti daugiau. Seniai laikas skirti daugiau dėmesio visų tautinių bendrijų kultūros puoselėjimui, tada ir Kremliaus skleidžiamai propagandai Lietuvoje nebus vietos, ir nereikės verkšlenti, kad negalime pasipriešinti kaimynų įtakai.

Kaip reikia išspręsti Vilniaus Kirtimų tabore esančio narkotikų platinimo lizdo problemą?

– Pirma privalome pripažinti, kad tai yra socialinė problema, šalia to, laikas spręsti šeimų iškeldinimo iš taboro problemą, romų integravimo į visuomenę, jų socialinio užimtumo klausimus, priversti vaikus lankyti darželius ir mokyklas, neleisti jiems tapti nusikalstamo mechanizmo dalyviais. Tada privalome griauti visus atlaisvintus nelegalius statinius, neleisti statyti naujų – reikia ne parodomųjų akcijų, o koordinuotų visų institucijų veiksmų. Teisėsauga privalo užkardinti narkotikų tiekimą į taborą, sunaikinti platinimo tinklo infrastruktūrą, o kitų institucijų užduotis – suteikti būtiną medicininę-reabilitacinę pagalbą taborą lankantiems ,,klientams“. Taborą būtina nušluoti nuo žemės paviršiaus, suteikiant jo gyventojams galimybę gyventi normalius, o ne kriminalinius gyvenimus.

Ar pritartumėte eutanazijos legalizavimui Lietuvoje, kokia Jūsų pozicija šiuo klausimu?

– Nepritarčiau.

Ar vertėtų Lietuvoje apmokestinti pajamų mokesčiu religinio kulto bendruomenes, turint omenyje, kad jų dvasiniai lyderiai gauna Sodros ir sveikatos apsaugos garantijas, tame tarpe – ir nereligingų/ateistinių pažiūrų žmonių sąskaita?

–  Nevertėtų.

Ar pritartumėte kanapių legalizavimui Lietuvoje? 

– Nepritarčiau, nes tai skatintų ,,legalų“ kvaišalų vartojimą. Pluoštinių kanapių auginimas jau įteisintas.

Ar pritartumėte paauglių lytiniam švietimui mokyklose? Nuo kelintos klasės mokiniams galėtų būti pasakojama apie lytinių santykių pasekmes, lytinių susirgimų pavojus, kontracepciją?

– Pritarčiau, tai būtina daryti. Nuo kelintos klasės – tai turi pasisakyti specialistai, čia ne politikų diskusijų klausimas.

Daugybė lietuvių moterų yra išnaudojamos, patiria seksualinį, psichologinį, fizinį smurtą šešėliniame seksualinių paslaugų versle, ar pritartumėte jų veiklos dekriminalizavimui, galimybei, patyrus prievartą, be baimės reikalauti pagalbos bei teisingumo?

– Pritarčiau, tokiu atveju reikėtų kriminalizuoti tų asmenų veikas, kurie perka tokias ,,paslaugas“.

Kokia jūsų nuomonė apie homoseksualių asmenų santuokos įteisinimą bei įvaikinimo galimybę Lietuvoje?

– Pritarčiau tokių asmenų partnerystės įteisinimui. Įvaikinimui nepritarčiau.

Ar pritariate įstatyminiam draudimui moterims ir vyrams dengti veidus viešosiose vietose?

– Lietuva demokratinė pasaulietinė valstybė. Pritarčiu visiems ribojimams, kurie religiniu pagrindu bando kvestionuoti mūsu tautos tradicijas, kultūrą ir pan. Veidų dengimas masinių renginių metu LT yra draudžiamas.

Kokie realūs ES šalių vyriausybių sprendimai padėtų sumažinti teroro aktų skaičių Europoje?                                                       

– Sprendimai paprasti – turime aukoti dalį privatumo vardan saugumo. Tai tinkamas duomenų įvedimas į ES integralias duomenų bazes, tinkamas ir savalaikis apsikeitimas duomenimis, PNR direktyvos tinkamas perkėlimas į nacionalinę teisę, elektroninės erdvės monitoringas pagal raktinius žodžius, finansinių srautų ir operacijų kontrolė, įtariant pinigų plovimą ir galimą terorizmo, ekstremizmo finansavimą, reali kova su radikalizacija, nelegalia migracija, šalių policijos ir teisėsaugos struktūrų stiprinimas, modernus apginklavimas, naujų technologijų įdiegimas kriminalinės žvalgybos srityje, asmenų, kovojusių teroristinėse grupuotėse, reali kontrolė ir izoliavimas.

______________________________________________

Naujienų portalo KaunoŽinios.lt priešrinkiminėje debatų rubrikoje gali dalyvauti visi oficialiai 2016m. Seimo rinkimams registruoti kandidatai. Dėl dalyvavimo galima kreiptis iki rugsėjo 30 d. e.paštu: info@kaunozinios.lt

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt