© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Turkijos kaimynės, priešingai nei amerikiečiai, nemano, jog Putinas daro įtaką.  Taip “Tthe wall street journal” leidinyje teigia politikos apžvalgininkas Holmanas W. Jenkinsas, Jaunesnysis.

Vladimiras Putinas nėra toks geras strategas, kaip kai kurie jį mano tokiu esant. Jis – mėgsta riziką ir įvairius manevrus, jo drąsūs žingsniai yra ne vizijos ar ryžto įrodymai, bet situacijos vidaus politikoje paliudijimas.

Jo pasirinkti žodžiai, reaguojant į Turkijos virš Sirijos numuštą rusų lėktuvą, pavadinant šią situaciją „dūriu į nugarą“, labiau priminė lyderį, kuris kalbėjo apie klastingus užpuolimus, nei tą, kurio santvarkos sumušė ilgaamžiškumo rekordus.

Putinas tikriausiai turi du neatidėliotinus tikslus: pašalinti sankcijas, kad rusų kompanijos galėtų vėl imti paskolas, be kurių dauguma įmonių tiesiog žlugtų. Jis taip pat siekia aukštesnių naftos kainų, norint nutolinti galimą šios padėties nemokumą.

Prisiminkime, Putino rėžimas atsirado, tam kad iš Rusijos integracijos pasaulio ekonomikoje išgautų visą naudą, ne kaip reakcija prieš visa tai, nepaisant kai kurių kaltinimų, kad Rusija yra motyvuota amžina geopolitine Vakarų ekspansionizmo šalis su saugumo stoka.

Jam reikia konfliktų su Vakarais, kad įrodytų savo žmonių nepriteklių ir leidimo diversifikacijos bei modernizacijos nepasisekimo Rusijos ekonomikoje. Taipogi Putinui reikia Vakarų bendrininkavimo, kurį jis jau beveik turi. Sunku suvokti, kodėl, pavyzdžiui, sukčiaujantiems sportininkams buvo leista dalyvauti Londono Olimpinėse žaidynėse, taip pat, kodėl Rusijai buvo leista rengti Sočio Olimpines žaidynes. Abu atvejai būtų neįsivaizduojami, jei Vakarai viešai pripažintų, jog jo galimai Putino rėžimo prisidėjo prie branduolinio terorizmo britų žemėje – rusų disidento Aleksandro Litvinenkos nužudymo.

Jo išsigelbėjimas, nors jis taip to nepavadintų, yra tapimas Vakarų globojamu rėžimu, tuo pat metu apsimetant lygiu. Tiesą sakant, yra vakariečių, kurie norėtų jį „prisijaukinti“, tačiau Vakarų politikai nelabai tam pritaria, ypač Amerikos politikai. Su tuo susijusi problema tikriausiai garantuotų nepasisekimą bet kokiu atveju: tikriausiai nėra nieko, ką JAV arba Vakarų nuraminimas laikui bėgant galėtų padaryti išsaugant Putino rėžimą nuo jo paties.

Visa tai mus grąžina prie lėktuvo numušimo. Kad ir ką jis mąstė, pabudęs tą antradienio rytą, Putinas dabar bando vaidinti NATO agresijos auką (Turkija yra NATO narė). Sunku spręst, kur jis su tuo eis. Patologiniai riziką mėgstantys žmonės, kurie patys tempia save į duobes, yra linkę viską dvigubinti. KGB kolegos pamena, kad būdamas jaunatviškas agentas Putinas buvo paskirtas į rytų Vokietijos užkampį, nes jo pramuštgalviškumas ir polinkis į neteisingus apskaičiavimus buvo nepageidaujami tuo metu kai Sovietų Sąjunga buvo silpna ir KGB nebuvo nusiteikusi rizikuoti.

Otas Dietrichas, Hitlerio atstovas spaudai, atkreipė dėmesį į Fiurerio perėjimą nuo „vidaus reformatoriaus“ prie „užsienio politikos pramuštgalvio rizikuojančio tarptautine politika“, kuris „pradėjo nekęsti prieštaravimų jo požiūriams ir abejonių jo neklaidingumu… Jis norėjo kalbėti, bet ne klausytis“.

Ne visai aišku ar Putino reakcija į Turkijos oro erdvės gynybą atsirado beveik iškart, ne taip kaip dvejojimas, kuris vystė jo reakciją į rusų oro linijų lėktuvo numušimą virš Sinajaus (tikriausiai ir dėl to, jog Putinas bandė išsiaiškinti ar jo paties saugumo aparatas buvo įtrauktas).

Jei yra pastabus, Putinas jau turėjo pasimokyti, jog jo daroma įtaka yra daug mažesnė, nei jis mano.  Galų galia, jis tik sugebėjo savo svarbią draugę vokietę Angela Merkel paversti į tariamą priešą.

Penktadienį turkų valdžia pasikvietė Rusijos ambasadorių, kad iškoneveiktų jį dėl Rusijos bombardavimų dėl etninių turkų šiaurinėje Sirijoje. Aišku, kad antradieninis lėktuvo numušimas, nėra tik atsitiktinumas. Turkų valdžia nemano, jog Putino daroma įtaka yra tokia didelė, kaip mano amerikiečiai.

Tačiau taip manė tik neteisingai suklaidinti žmonės. Šių metų kovą, rusų ekonomistas Sergejus Gurievas įvertino, kad Rusija jau išleido pusė savo 2015 metų karinio biudžeto pinigų. Rusijos numatytas naftaos kainai siekiant 100 dolerių. Šiais metais biudžetas tikisi naftos už 50 dolerių. Tuo tarpu skrydžių kapitalas yra maždaug 100 milijardų dolerių per metus. Rusijos kariuomenė turėjo sustabdyti rekrutų siuntimą į Kaukazo regioną dėl susirūpinimą keliančios per didelio priklausomumo nuo musulmonų karių. Maskva taip pat susidūrė su augančia atsakomybę ekonomiškai silpstančiame Kryme ir rytų Ukrainoje, kurią šią savaitę partizanų sabotažas dėl Krymo elektros išteklių pasunkino.

Pasaulinė fondų biržą švelniai reagavo į Turkijos lėktuvo numušimą, naftos kainas pakeldama vienu doleriu. Tokia rami reakcija turėtų būti matoma kaip įrodymas, jog Putinas ar jo rėžimas turi beveik tokią pat ateitį.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: