V. Juozapaitis: „Kultūros lauką kamuoja sisteminės negandos ir ciniškas veikimas“

Paskelbė: KaunoZinios.lt redakcija Data: 2017-12-19 05:10

Spausdinti | Komentarai

Vytautas Juozapaitis / Asmeninio archyvo nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys prof. Vytautas Juozapaitis šiandien vykusioje spaudos konferencijoje „Dėl teisės kurti ir žinoti“ pažymėjo, jog situacija kultūros srityje darosi nebevaldoma, o vadovai ir atsakingi valstybės pareigūnai elgiasi ciniškai.

Parlamentaras spaudos konferencijoje priminė neseniai žiniasklaidoje nuskambėjusią dar vieną istoriją susijusią su Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovo konkursu. Šį kartą paaiškėjo, jog konkurso komisijoje dalyvavo kompozitorius Mindaugas Urbaitis, tuo pat metu turėjęs galiojančią sutartį su teatru. Negana to, sutartį pasirašė dabartinis teatro vadovas Sigitas Žutautas, kartu dalyvavęs ir konkurse nuolatinei teatro vadovo kėdei užimti.

Konkursas baigėsi neradus nė vieno tinkamo vadovo, tačiau būtent tokia baigtis labiausiai palanki buvo S. Žutautui, kadangi jis lieka ir toliau vadovauti teatrui, nes turi pasirašęs sutartį su kultūros ministre Liana Ruokyte-Jonsson iki 2018 m. birželio 12 d. Maža to, Kultūros ministerija galimai neatliko savo pareigos užtikrinti, kad būtų laikomasi dar balandžio mėnesį patvirtinto nutarimo, kurio nustatytas konkurso organizavimas ir vykdymo nuostatai, o viceministrė G. Žemaitytė tokį šiurkštų procedūrinį pažeidimą traktuoja, kaip pasekmių neturintį. Kiekvienas konkurso komisijos narys privalėjo pasirašyti po pasižadėjimu ir nusišalinti nuo vertinimo, jei turėjo kokių nors sąsajų su konkurse dalyvavusiais pretendentais“, – teigė V. Juozapaitis.

Seimo narys taip pat pažymėjo, jog svarsto galimybę kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) su prašymu pateikti šių aplinkybių antikorupcinį vertinimą.

Spaudos konferencijoje dalyvavusi meno kūrėjų asociacijos Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė docentė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė teigė, kad kultūros bendruomenės patirtys ir pasiūlymai neišklausomi ir jų dažnai nepaisoma, nors bandoma ieškoti dialogo, dėl skaidresnio ir sklandesnio darbo kultūros įstaigose.

Keista, jog nerengiami pasitarimai, konsultacijos, jeigu kažkas neaišku. Kuo toliau, tuo mažiau vertinama patirtis ir žinojimas. Šiandien atsakingai galiu pasakyti, kad teatre publikos tarpe būdama nuo šešerių metų, o paskui praėjusi visus darbo teatre etapus, labai gerai žinau, kokia strategija turėtų būti ir kokio lygio Nacionalinio operos ir baleto teatro ar Kauno muzikinio, ar Klaipėdos muzikinio teatro reikia. Nei forumų pavidalu, nei konsultacijų, nei audiencijos tete-a-tete pašnekėti su Kultūros ministerijos taryba, valdyba, valdančiaisiais – neįmanoma. Mums rūpi Lietuvos kultūros ateitis, o laiko mums, mūsų kartai lieka vis mažiau: savo patirtį ir suvokimą turime perduoti. Kokia turėtų būti nacionalinė kultūros įstaiga, Nacionalinis operos ir baleto teatras mes žinome, remdamiesi Europos, pasaulio įvairių šalių patirtimi. Ir tai būtų ne vieno žmogaus interesus tenkinanti institucija, o produktyvi įvairių meno sričių varomoji jėga vienijanti ir visus muzikus, ir visus tris teatrus“, – sakė doc. A. Žigaitytė-Nekrošienė.

Lietuvos muzikų sąjungos tarybos narys, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas prof. Vladimiras Prudnikovas kartu dalyvavęs parlamentaro rengiamoje spaudos konferencijoje pažymėjo, kad lietuviškame kultūros pasaulyje vis mažėja šalies solistų, o bet kokios naujos iniciatyvos – niekinamos.

Pastaruoju metu nešvarūs puolimai vyksta ir sprendimai nešvarūs, kas liečia Nacionalinio operos ir baleto teatro direktorių ir konkurso, dėl jo misijos, vaidmens, mūsų kultūroje. Tai, kas vyksta šiandieną – mūsų garsiausi solistai dainuoja daugelyje įvairiausių pasaulinių teatrų, operose, o Lietuvoje jų nėra. Meno šventovėje turi būti menininkai, ar jų neturime? Keisčiausia, jog jei pareiškiama sava nuomonė, pareiškiama iniciatyva, tai ji visomis išgalėmis stabdoma, ieškoma visokiausių galimybių kaip atkeršyti, prislopinti, apjuodinti ir išvaryti iš šios sferos. Mes turime džiaugtis tokiu politiku, kaip prof. V. Juozapaitis, kuris nebijo ir gali pasakyti savo svarų žodį“, – sakė V. Prudnikovas.

Lietuvos muzikos sąjungos tarybos nariai visiškai paneigė iki šiol prof. V. Juozapaičiui fabrikuojamus kaltinimus ir teigė, jog valstiečiųžaliųjų „hibridinio karo“ požymius turintis bei juodosiomis technologijos grįstas parlamentinę kontrolę vykdančio Seimo nario puolimas traktuotinas, kaip Seimo nario persekiojimas, ką draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucija. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Lietuvos muzikų sąjungos tarybos narys, prof. Juozas Domarkas antrino, jog keistai atrodo ir „raibuliuoja akyse bei ausyse vien nuo to, kas vyksta didžiojo meno pasaulyje Lietuvoje“.

Parlamentas V. Juozapaitis atkreipė dėmesį ir į kultūros ministrės L. Ruokytės-Jonsson teiginius, jog dabartinį LNOBT vadovą S. Žutautą, kuris vadovauti buvo paskirtas be konkurso, jai rekomendavo verslo bendruomenė. Paprašyta įvardinti, kokie verslo atstovai darė įtaką ministrės sprendimui, pasirenkant nacionalinės institucijos vadovą, ji tai padaryti atsisakė. Tuo tarpu Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, kuris ne tik nesiėmė jokių veiksmų galimai neteisėtiems veiksmams užkardyti LNOBT vadovo konkurse, bet ir aktyviai trukdė vykdyti parlamentinę kontrolę ir ginti viešąjį interesą, galimai suponuoja tikimybę, jog ši istorija galėtų būti susijusi ir su šiuo politiku ar su juo siejama aplinka.

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt