Arkadijus Vinokuras © Andriaus Lelkaičio nuotr.

Darbo partijos deleguota ŽŪM ministrė Virginija Baltratienė (delfi.lt) rėžė iš peties: „Nors įstatymai ir tada, ir dabar vienareikšmiai pasisako už nuosavybės atstatymo viršenybę, bet klanas su komentatoriais ir kitais asmeninio ūkio žemės naudotojais, nerimsta. Ir nesvarbu, kad jie tos žemės niekada nedirbo, nesvarbu, kad teismų sprendimai yra, svarbu kaip nors išlupti tą žemės lopinėlį iš teisėto žemės savininko.“.  Savo FB paskyroje naujai iškeptas Darbo partijos lyderis Valentinas Mazuronis ne tik pagyrė  ministrę už tokį „šaunų“ pasisakymą, bet ir  pasiūlė jai paploti. Už ką? Kad ŽŪM ministrė išvadino 300 000 Lietuvos asmeninio ūkio žemės naudotojų klanu (šnekamojoje kalboje – vagimis), kuriems „svarbu išlupti svetimos žemės lopinėlį“? Eilinį kartą Darbo partija parodo savo cinišką požiūrį į žmogų, į teisę, į įstatymus.

Į mano kritiką, iškeltą problemą nuo pradžios iki galo paremtą faktais, teismų sprendimais, liudininkų apklausomis, pokalbiais su atsakingomis institucijomis, (kaip ir pridera tiriamajai žurnalistikai), V. Mazuronis savo FB paskyroje sako štai ką: „Ypač tokius tariamus tiesos ieškotojus, kurie dėl asmeninių interesų pasirengę apšmeižti ir parduoti bet ką, kad tik savo sėdynė būtų pridengta. Tai apie Jus Arkadijau Vinokurai“.  Šitaip  primityviai bandoma  išsisukti nuo aiškaus atsakymo į du esminius klausimus:  kada gi pagaliau Nacionalinės žemės tarnybos biurokratų karas Vilniaus rajone prieš teisėtus asmeninio ūkio žemės naudotojus baigsis? Kokių interesų genama Darbo partija nusižengiant įstatymams,  žmogaus teisėms, teismų sprendimams, konfiskuoja asmeninio ūkio žemes? Tie žmonės be jokio pagrindo kaltinami neva tų žemių nedirbantys, nors dokumentai bei liudininkai sako visai ką kitą. Konfiskuojama be jokio perspėjimo, be liudininkų, be komisijos, prieštaraujant, kaip matoma iš ŽŪM ministrės pasisakymo, net teismų sprendimams.

Bet pradžioje apie mano asmeninius interesus, kuriuos taip peikia V. Mazuronis.  Taip, jis teisus. Kaip ir ŽŪM ministrė V. Baltraitienė, mat kalbėdamas su jos patarėja Jolanta Butkevičiene, aiškiai informavau apie mano asmeninius interesus.  Nes jeigu ne jie, nebūčiau susidūręs, nežinočiau, nesuprasčiau ir netikėčiau , kad tokie dalykai galimi teisinėje (?)  Europos Sąjungos valstybėje.  Kur čia kriminalas? Tuo pat Lietuvoje 9,93 tūkstančiai (NŽT, 2015)  asmeninio ūkio žemės naudotojų  vis dar nėra įteisinę teisėtai jiems paskirtos žemės, nors DP jau tris metus valdo ŽŪM ir Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT). Čia tai, liaudiškai tariant, tikras kriminalas.

Dėkui Dievui, kad tai atsitiko su manimi, žurnalistu, sugebančiu  ir galinčiu šitą visą cinišką nesiskaitymo su žmogumi pelkę aprašyti ir paviešinti.  Juolab, kad į mane kreipėsi dar keliolika žmonių.  Ir kreipsis dar daugiau, dešimtys, šimtai praradusių viltį nustoti būti stumdomais, niekinamais.   Šiuo atveju –  mano žmonos mama. Ji ne vienintelė susidūrusi su  teisėtai paskirtos ir dirbamos asmeninio ūkio žemės įteisinimo problema. Tokių žmonių  yra daug ir juos visus Lietuvos Vyriausybės ministrė išvadino vagimis (klanu). Klanu?  Mano  žmonos amžinatilsį tėvas A. Chlevickas buvo vienas iš Lietuvos krepšinio pradininkų, Biržų „Vilko“ komandos kapitonas,  kuriuo  vaikystėje  žavėjosi krepšinio legenda, treneris Vladas Garastas. („Lietuvos krepšinis – mūsų džiaugsmas, pasididžiavimas ir meilė.“. V. Garastas, 2001.) A. Chlevickas taip pat tarnavo  Plechavičiaus kariuomenėje ir buvo  prezidento Valdo Adamkaus apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.  Šis žmogus  buvo palaidotas su didžiausia KASP pagarba. Žmonos motina, kuriai 87 metai, visą profesinį gyvenimą buvo lietuvių kalbos mokytoja. Didžioji dalis asmeninio ūkio žemės nuomininkų yra padorūs žmonės. Tuo tarpu   Darbo partijos vadovas  įžeidimais besidrabstančiai ministrei siūlo ploti.

Visų pirma, V. Mazuronis tikriausiai nežino, kad V. Baltraitienei buvo nusiųsti juristų aiškinamieji raštai, kurių, akivaizdu, ji net neperskaitė.  Perskaičiusi gal matytų, kad bent dvylikai žmonių, patekusių į biurokratinę  ir politinių interesų mėsmalę, teisėtai paskirta asmeninio ūkio žemė Zujūnų seniūnijoje neturi savininkų. Kartoju, savininkų nėra. Taigi, kalbos apie  „svetimos žemės išlupimą“ neturi jokio teisinio pagrindo. Antra, visos teisėtai paskirtos asmeninio ūkio žemės dokumentuotai dirbamos apie  30 metų. Šie žmonės  žemes iš valstybės išsipirko, tačiau daugybę  metų daromos kliūtys jas įteisinti. Trečia, bent dvylika sąraše esančių žemės  nuomininkų – beveik visos moterys iki 90 metų. Jos sąžiningai dirbo visą savo gyvenimą, o šiandien ne viena vos išgyvena iš savo pensijų. Gal Darbo partijos  vadovas pasikviestų  šias „klano“ atstoves ir pakartotų tuos  elementaraus padorumo  neturinčius įžeidimus gyvai?

Nepagarba teisei ir teisingumui būdinga  Darbo partijai pradedant nuo V. Uspaskicho bylos, nuo jo partijos  narių demaršo Maskvoje  šmeižiant Lietuvą. Galiausiai, kalbant apie ŽŪM ministeriją, prezidentei D. Grybauskaitei pareiškus nepasitikėjimą DP ŽŪM ministru Virgilijumi Jukna, pastarasis atsistatydino.  Kuo buvo grindžiamas nepasitikėjimas ministru? Skaidrios politikos  stoka. Deja, DP pradėjus vadovauti V. Mazuroniui,  teisinio nihilizmo bei nepagarbos žmogui politika šioje partijoje nesikeičia.  Taip,  be abejo sutinku, kad problemos su žemės reforma prasidėjo ne vakar. Ji tęsiasi jau veik 25 metus. Taip pat aišku, kad šiandieninė Žemės reforma neturi nieko bendro su tarpukario Žemės reforma. Kalti be jokios abejonės landsberginiai žemės perkėlimai, ydingi įstatymai ignoruojantys teisę į privačios nuosavybės (žemė) atkūrimą, socialdemokratų ir konservatorių apskričių vadovai, nemokėję arba nenorėję nusausinti šios korupcijos pelkės, prieštaringi teismų sprendimai.  (K. Apanavičiūtė, VDU. Privatinės žemės nuosavybės teisės pažeidimai formuojant asmeninių ūkių sklypus. 2011). Bet yra kaip yra. Valstybė sudarė sąlygas bei įsipareigojo  skirti bei formuoti asmeninio ūkio žemes įstatymais, poįstatyminiais aktais. Nepatenkintos  liko, regis, visos socialinės grupės.

Tačiau tai nesudaro preteksto dar labiau pažeidžiant įstatymus bei teisingumo kriterijus  gilinti problemą su asmeninio ūkio žemės įteisinimu bolševikiškai jas konfiskuojant.  Šitoks elgesys kategoriškai prieštarauja NŽT 2014 m. Veiklos plane deklaruojamai nuostatai atliekant  ūkio subjektų veiklos priežiūrą  vykdyti konsultacijas su ūkio subjektais: „Tos konsultacijos taptų integralia aktyviai vykdoma ir viešinama ūkio subjektų veiklos priežiūros dalimi, o kartu priemone, padedančia ūkio subjektams tinkamai laikytis teisės aktų nuostatų. Nacionalinė žemės tarnyba prioritetine laiko ūkio subjektų konsultavimo funkciją konsultuojant žodžiu, tiesioginių kontaktų metų, telefonu, el. paštu. “. Tikrai? Paklauskite bent vieno iš tūkstančių asmeninio ūkio žemės naudotojų ar kuris nors buvo konsultuojamas prieš konfiskuojant žemes.

Taigi, esminis skirtumas tarp konservatorių, socialdemokratų partijų ir Darbo partijos yra tas, kad anos partijos bent žadėjo grąžinti, leisti įteisinti žemes, (92 proc. jau grąžinta), tuo tarpu Darbo partija, matyt,  užsimojo teisėtai paskirtas ir dirbamas asmeninio ūkio žemes iš vis konfiskuoti perduodant jas į laisvą žemės fondą.  Ir, beje, net ir konfiskavus asmeninio ūkio žemes už neva jų nedirbimą, teisė į jas niekur nedingsta.  Ar Darbo partija iš savo kišenės sumokės 9,93 tūkstančiams žmonių  kompensaciją už šių žemių galimai neteisėtą konfiskaciją jeigu taip atsitiktų?

Vietoje nemokšiškos, provincialumu atsiduodančios  demagogijos, gal vyriškasis DP vadovas V. Mazuronis pagaliau vyriškai  prisiims atsakomybę ir primins savo ministrei, kad  duotų pažadų vykdyti skaidrią politiką laikytis reikia. Vien tik kaltinti buvusius politikus nepakanka. Jau veik tris metus  DP turi atsakomybę už konkrečią ministeriją. Protinga būtų pateisinti  teisėtus žmonių lūkesčius, o ne niekinančiai vadinti juos klanais.  Gal tokia politika ir  padės atsigauti akyse nykstančiai Darbo partijai. Nors, viltis, regis, miršta paskutinė.

Originalus įrašas tinklaraštyje Vinokuras.lt

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: