Azerbaidžano vėliava LGBT* bendruomenės parade Vokietijoje, 2015 m., Ghvinotsdaati, Wikimedia Commons nuotr.

Praėjusiais metais Azerbaidžanas buvo pripažintas homofobiškiausia šalimi Europoje. Pastarųjų mėnesių  įvykiai rodo, kad valstybė LGBT bendruomenės saugoti nuo neapykantos nusikaltimų ir diskriminacijos net neketina. Priešingai, Azerbaidžano vyriausybė suiminėja gėjus bei transseksualias moteris ir visuomenei aiškina, kad taip siekia apsaugoti visų sveikatą – neva suimtieji yra užsikrėtę ŽIV ar kitomis lytiškai plintančiomis infekcijomis.

Rugsėjį LGBT bendruomenei priklausantys žmonės buvo stabdomi, sulaikomi gatvėse ir naktiniuose klubuose. Pareigūnai ne kartą brovėsi ir į namus. Sulaikytuosius kankino, šantažavo, uždraudė vaikščioti centrinėmis Baku gatvėmis. Oficialiais duomenimis, per paskutines dvi 2017 m. rugsėjo savaites policija suėmė 83 žmones. Kai kurie buvo sulaikyti nuo 5 iki 20 parų, kiti – ir 30 parų už „pasipriešinimą policijai“. Daugelis sulaikytųjų gavo 117 dolerių baudas už „nepaklusimą pareigūnams“.

LGBT medžioklė

Homoseksualūs santykiai Azerbaidžane legalūs, tad Azerbaidžano institucijos, teisindamos suiminėjimus, tvirtina, jog jų tikslas – kova su prostitucija. Seksualinių paslaugų teikimas šalyje laikomas administraciniu nusižengimu, už kurį taikoma 100 manatų ( apie 50 eurų) bauda.

Tačiau tariama prostitucija – ne vienintelis būdas susidoroti su LGBT bendruomene. Viename interviu Azerbaidžano Vidaus reikalų ministerijos spaudos tarnybos vadovas Echsanas Zachidovas pareiškė, kad 6 sulaikytiesiems yra nustatytas ŽIV, o tai, anot jo, yra pakankamas pagrindas sulaikyti asmenį.

Iš tikrųjų Azerbaidžane galiojantys įstatymai leidžia teismo nurodymu priverstinai tikrinti žmogaus ŽIV statusą, bet tik tokiais atvejais, kai pradėta baudžiamoji teisena dėl tyčinio partnerio užkrėtimo.

Aiškindami, kad LGBT asmenys yra užsikrėtę ŽIV ir užsiima prostitucija, šalies pareigūnai sukuria iš pažiūros racionalią ir logišką įvykių seką savo veiksmams pagrįsti – prostitucija yra pakankamas pagrindas įtarimui dėl tyčinio partnerio užkrėtimo. Tačiau patys sulaikytieji sako, kad teismo sprendimas dėl priverstinio patikrinimo dėl ŽIV nė vienam nebuvo pateiktas, o ir tyrimus buvo priversti darytis ne visi sulaikytieji.

„Manau, kad tai tik pretekstas purvo pylimui ant mūsų bendruomenės. Mano teismo posėdyje dalyvavo žmonės, kurių niekada nesu mačiusi. Jie liudijo, kad aš esu teikusi jiems seksualines paslaugas“, – sako Baku reiduose sulaikyta Ajan (vardas pakeistas dėl saugumo sumetimų).

Pirmojo internetinio LGBT žurnalo „Minority“ (liet. „Mažuma“) redaktorė, lyčių lygybės judėjimo aktyvistė Giulnara Mechtieva teigia, jog beveik visi sulaikytieji patyrė psichologinį ar fizinį smurtą, buvo mušami, prieš juos naudotas elektrošokas.

1111

Giulnara Mechtieva, asmeninio archyvo nuotr.

„Sužinoję apie reidus bei masinius sulaikymus, ieškojome advokatų, kurie sutiktų teikti teisinę pagalbą. Šiuo metu vis dar bandome rasti žmonių, kurie galėtų priimti nukentėjusiuosius į namus, nes jie nebeturi kur gyventi“, – sako aktyvistė.

Policija piktnaudžiauja savo galia

Azerbaidžanas priklauso Europos Tarybai, yra ratifikavęs Europos žmogaus teisių konvenciją. Pastaroji draudžia bet kokią diskriminaciją, įskaitant ir diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos ar lyties tapatybės. Šalis taip pat yra ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto dalyvė, tačiau, anot dalį suimtųjų gynusio advokato Samedo Ragimli, prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų Azerbaidžanas nesilaiko.

„Žmonės buvo sulaikomi už tai, kad yra LGBT bendruomenės nariai. Daugelis transseksualių asmenų buvo nuskusti plikai. Juos mušė, prieš juos naudojo elektrošoką. Pats reidų tikslas buvo diskriminacinis ir neteisėtas, o teismai šito net nenagrinėjo. Taip buvo pažeista teisė į teisingą teismą, teisė į privatų gyvenimą ir laisvę bei teisė būti nekankinamiems“, – teigia advokatas.

Tačiau Azerbaidžano valstybės institucijos diskriminacijos neįžvelgia ir mano, kad LGBT bendruomenė  jokios priespaudos nepatiria. Vidaus reikalų ministerija bei Vyriausybės komitetas šeimos reikalams paneigė, kad šalyje vyksta diskriminacija ir teigia niekada negavę jokių skundų dėl diskriminacijos seksualinės orientacijos ar lyties tapatybės pagrindu.

Ajan baiminasi, kad situacija tik blogės. „Mažame kambaryje, kuriame buvo visiškos antisanitarinės sąlygos, jie laikė 18 sulaikytų žmonių. Tai buvo kaip sapnas… Tokius dalykus tik per filmus esu mačiusi. Šiuo metu jaučiu didelį nesaugumo jausmą“.

Akivaizdus policijos piktnaudžiavimas savo galiomis tęsėsi ir po to, kai sulaikytieji buvo paleisti. Dešimtys homoseksualių vyrų liko gatvėje, nes butų nuomotojai pradėjo masiškai juos išvarinėti iš nuomojamų patalpų. Vienintelis paaiškinimas, gautas iš nuomotojų – policijos spaudimas. Daugeliui netekusių namų teko išvykti į kitus Azerbaidžano regionus, kai kurie pabėgo į Turkiją.

„Dabartinė situacija yra tokia, kad pavieniai persekiojimai toliau tęsiasi, o policija piktnaudžiauja savo galia, trikdo dabar jau į laisvę paleistų žmonių šeimos gyvenimą, neduoda ramybės tiems nuomotojams, kurie nėra buvusių suimtųjų išvarę iš nuomojamų patalpų. Žmonės kasdien jaučiasi nesaugūs ir gyvena baimėje“  – pridūrė advokatas Samed Ragimli.

2222

Samed Ragimli, asmeninio archyvo nuotr.

Visuomenė – propagandos auka

„Jei tik kas nors iš LGBT bendruomenės kreipiasi pagalbos į policiją, seksualinė orientacija tampa visą ko centru, o galimas nusikaltimas, dėl kurio ir buvo kreiptasi į policiją, tiesiog lieka nuošalyje. Policijos požiūris į LGBT bendruomenę labai neigiamas“, – sako Giulnara Mechtieva.

Nukentėjusiems žmonėms užvertos ir politikų durys. Nors dažniausiai Azerbaidžano opozicija parlamente  žmogaus teisių pažeidimams skiria nemažai dėmesio, tačiau gėjų ir transseksualių moterų sulaikymų nekomentavo nė viena politinė partija ar visuomeninis judėjimas.

„Jeigu mes pradėtumėme ginti LGBT teises, susidurtumėme su konservatyviosios visuomenės nusistatymu prieš šią bendruomenę. Mūsų priešininkams atsirastų puiki proga panaudoti tai prieš mus. Jie sakytų „žiūrėkite, turime milijoną pabėgėlių, iki šiol yra žmonių, kurie laikomi Armėnijos nelaisvėje, o mūsų opozicija vietoj to, kad gintų šiuos žmones, rūpinasi gėjų ir transseksualų teisėmis“ – yra pareiškęs Jadigaras Sadygli’is, partijos „Musavat“ pirmininkas.

„Visuomenė taip pat yra propagandos auka. Kuriamas toks įvaizdis, kad LGBT yra ligoniai ir/arba sekso darbuotojai. Daugelis žmonių bijo stovėti šalia LGBT ir vengia jų“, –  tvirtina Giulnara Mechtieva.

Nors homoseksualūs santykiai Azerbaidžane buvo dekriminalizuoti 2000 m., tačiau šalyje nėra nė vienos oficialiai užregistruotos LGBT organizacijos. Vienas iš galimų paaiškinimų – žmogaus teisių aktyvistams bei opozicijai užčiaupti fabrikuojami kaltinimai. Tokia taktika leidžia įbauginti žmones ir mažina jų galimybes organizuotai ginti savo teises.

Teksto autorius tapatybė neatskleidžiama dėl politinio susidorojimo grėsmės. Iš rusų kalbos vertė Eliza Kurcevič.

Manoteisės.lt

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: