Dar neprasidėjus šildymo sezonui, didžiųjų šalies miestų šilumos tiekėjai suskubo skelbti apie mažėjančias šilumos kainas, o šalies premjeras – drąsinti, jog pingant energijai lengviau pragyvensime žiemą.
„Kauno energija”, nuo birželio 1 d. maždaug penktadaliu sumažinusi šilumos kainas kauniečiams, tai padarė pirmoji tarp didžiųjų šalies šilumos tiekėjų. Tuo tarpu Vilniuje ir Klaipėdoje šilumos kainos perskaičiuotos prieš mėnesį ar du. Sostinėje – rugsėjį (17,62 ct/kWh be PVM), o uostamiestyje – rugpjūtį (18,24 ct/kWh be PVM).
Nors rugsėjį kauniečiams itin palankų kainos pokytį „aptirpdė” nuo 5 iki 9 proc. padidėjęs lengvatinis PVM tarifas, „Kauno energijos” tiekiamos šilumos kaina tarp didžiųjų Lietuvos šilumos tiekėjų išlieka viena mažiausių.
Atnaujintais Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos šių metų rugsėjo 10 d. duomenimis, šilumos tiekimo įmonėms nustatytos tokios šilumos kainos be PVM: AB „Klaipėdos energija” – 18,24 ct/kWh be PVM, AB„Kauno energija” – 19,11 ct/kWh, AB „Panevėžio energija” – 20,58 ct/kWh, AB „Šiaulių energija” – 21,19 ct/kWh.
Iki šiol kauniečiai šilumos kainos sumažėjimą pajuto tik mokėdami už karštą vandenį, bet prasidėjus šildymo sezonui, pasijus ir penktadaliu pigesnė šiluma.
Spalį įsigalioja nauja šilumos kainos skaičiavimo tvarka, numatyta Šilumos ūkio įstatymo pataisose. „Ar šilumos kainos keisis, tiesiogiai priklausys nuo kuro kainų pokyčių. Naujoji tvarka šilumos tiekėjus įpareigoja perskaičiuoti šilumos kainas ne du kartus per metus, kaip anksčiau, o kiekvieną mėnesį, jei kuro kainų skirtumas siekia ne mažiau 5 proc. Taigi dujoms pingant, šilumos kaina mažės, brangstant – augs. Šiuo metu pasaulinėje rinkoje dujų kaina auga, jau esama prognozių, jog žiemą šilumos kaina gali 3 – 4 proc. padidėti” – teigė bendrovės „Kauno energija” Pardavimų ir vartotojų aptarnavimo departamento direktorius Rimas Perevičius.
Šiuo metu pastovioji bendrovės „Kauno energija” šilumos kainos dedamoji yra 5,12 ct, kintamoji – beveik 14 ct. Kintant kuro kainoms, būtų perskaičiuojama būtent kintamoji šilumos kainos dalis.
„Kauno energija”, šiemet optimizavusi savo veiklą, nemažai investavusi į šilumos nuostolių mažinimą ir šilumos tiekimo efektyvumo didinimą, darė viską, kad pastovioji šilumos kainos dalis, į kurią įtrauktos įmonės sąnaudos, nedidėtų.
„Kauno energija” didžiąją šilumos dalį perka iš Kauno termofikacijos elektrinės, tad galutinė šilumos kaina vartotojui priklausys ir nuo derybų su šia didžiąja šilumos gamintoja.
Iki naujojo šildymo sezono pradžios liko vos kelios savaitės: pastaraisiais metais šildymo sezonas Kaune prasidėdavo spalio 14 – 18 dienomis. Kauno mieste ir rajone jau atlikti visi numatyti šilumos tinklų hidrauliniai bandymai ir planiniai remontai. Iš viso suremontuota per 4 kilometrai šilumos energijos tiekimo tinklo vamzdynų.
Iki šildymo sezono pradžios beliko baigti darbus rekonstruojamoje magistralinėje šilumos tiekimo tinklo atkarpoje V.Krėvės prospekte. Prie pabaigos ir kiti darbai, būtini sklandžiam šilumos tiekimui užtikrinti.
Tačiau, anot R.Perevičiaus, nuo „Kauno energijos” pasirengimo tempų smarkiai atsilieka namų savininkai ir administratoriai, atsakingi už pastatų šildymo sistemų priežiūrą bei remontą. Pastato šilumos įrenginių parengties akto dar neturi beveik pusė šį dokumentą privalančių turėti objektų. Sparčiau pasirengimo darbus atlieka didžiosios pastatus administruojančios, šildymo bei karšto vandens tiekimo sistemas prižiūrinčios įmonės: jos šaltajam sezonui jau yra parengę apie 2 tūkst. šilumos punktų.
Tuo tarpu daugiabučius eksploatuojančios bendrijos šį rudenį stebina vangumu.
Spalio 1 dieną šildymo sezonui parengtų daugiabučių Kaune buvo 74 proc., įmonių bei organizacijų pastatų – 45,5 proc., privačių namų – 10,5 proc.
Vartotojai raginami neatidėti svarbių pasirengimo šildymo sezonui darbų paskutinėms darganotoms rudens dienoms, o atlikti juos ilgai nebedelsiant.
Apie objektus, kurių šilumos punktai nebus laiku parengti šildymo sezonui, „Kauno energija” informuos Valstybinę energetikos inspekciją. Ši institucija turi teisę bausti pastatų savininkus (bendrijas) administracine tvarka.
