Juratė Juškaitė / Asmeninio archyvo nuotr.

Neseniai išgirdau istoriją apie moterį iš vieno mažesnio Lietuvos miesto, skendėjančią skolose. Moteris nebuvo prasigėrusi ar prasilošusi, jos gyvenimą „pralošė“ jos miręs vyras. Vyras slapta vieną po kito ėmė greituosius kreditus. Kai mirė, keliolika tūkstančių siekiančios skolos liko jo sutuoktinei. Moteris pensininkė tad papildomų pajamų be tų mažiau nei 100 eurų, liekančių antstoliams atskaičiavus savo dalį, neturi. Moteris lankosi įvairiose maistą ir labdarą teikiančiose įstaigose. Tikėtina, toks gyvenimas jos laukia iki gyvenimo pabaigos.

Ši istorija daugeliui atrodys verta užuojautos, tačiau retas kuris pagalvos, kad tai – ekonominis smurtas. Apklausos duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojai, galvodami apie smurto formas, pirmiausia prisimena fizinį – 72 proc. apklaustųjų. Kitos formos mažai atpažįstamos – psichologinį paminėjo tik ketvirtadalis, seksualinį – tik 6 proc., o ekonominį – vos keli apklaustieji, sudarantys tik 1,7 proc.

Tai yra problema. Fizinis smurtas – dažniausiai paskutinė smurto forma, iki tol žmogus paprastai yra psichologiškai terorizuojamas, seksualiai išnaudojamas arba, kaip ir šios moters atveju, paliekami be jokių galimybių atsitiesti finansiškai.

Moters istorija, kurią miręs vyras įklampino į skolas – tik vienas iš ekonominio smurto pavyzdys. Realiame gyvenime jų galime rasti daugiau ir įvairesnių. Vyrai neretai draudžia moterims dirbti, aiškina, kad neverta mokytis ir išmokti amato ar profesijos, kuri moterį padarytų ekonomiškai labiau nepriklausoma.

Svarbu atskirti, kad susitarimas vienam iš suaugusiųjų šeimoje nedirbti yra viena, tačiau sąmoningas bandymas per tai kontroliuoti – neduodant pinigų elementariems dalykams, nes „tu nieko namie nedirbi, o pinigus uždirbti tenka man“, skaičiuojant kiekvieną išleistą centą ir už jį prikaišiojant – yra smurto forma. Kaip ir įklampinimas į skolas. Juk jei skolos labai didelės, jos žmones suriša labiau nei išblėsti linkę jausmai.

Specialistai neretai pabrėžia, kad ekonominis smurtas – vienas iš kontrolės mechanizmų. Santykiuose, kuriuose yra smurtaujama, papratai neapsiribojama tik finansiniu partnerio kontroliavimu. Jam į galvą kalama, kad vienas – jis nieko vertas, tad jei paliktų smurtaujantį partnerį ar sutuoktinį, apskritai visko netektų ir niekas aukai nepadėtų. Auka pravardžiuojama, verčiama jaustis blogai dėl to, kokia yra, išprotėjusia, kalta. Tai – svarbiausia psichologinio smurto požymiai, o jo rezultatus ir patys greičiausiai ne kartą esame esame matę – iš tokių santykių išėję žmonės taip nebepasitiki savimi, kad kartais net ir paprastos užduotys jiems kelia baimę.

Tokiuose santykiuose dažnai pasitaiko ir lytinė prievarta – vertimas užsiimti seksu. Tokio reikalavimo negali kelti joks žmogus – prievarta ir susituokus yra prievarta.

Pradėję atpažinti fizinį smurtą ir vis dažniau apie jį pranešdami policijai (praėjusiais metais policija dėl smurto artimoje aplinkoje sulaukė apie 70 000 skambučių), galime žengti dar vieną kokybinį žingsnį ir pradėti atpažinti toksiškus santykius, kurie labai dažnai baigiasi fiziniu smurtu – nuo sužalojimų iki mirčių. Taip iš tiesų pradėtume judėti sveikesnės visuomenės link. Daugiau apie smurto formas ir ką daryti – www.tobulašeima.lt

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: