Vyriausybė ieško būdų, kaip neprarasti šimtamilijoninių investicijų Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) po to, kai teismas galutinai panaikino specialųjį zonos planą. Tiek Vyriausybės kancleris, tiek Kauno LEZvadovas BNS sakė matantys išeitį ir nedramatizuojantys padėties.
Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis, ketvirtadienį sukvietęs pasitarimą, BNS sakė, jog siūloma kreiptis į administracinį teismą, kad šis atidėtų sprendimo įsigaliojimo terminą.
“Siūlysime į Vyriausybės pasitarimą įtraukti protokolinio sprendimo projektą, jog tos pusės, kurios nedalyvavo teismo procese, kad kreiptųsi į teismą, prašydamos atnaujinti procesą, nes, tarkim, Vyriausybė nebuvo pakviesta, o jos nutarimu remiantis ir buvo priimtas sprendimas. Juridiškai tas yra įmanoma, prašant teismo atnaujinti procesą ir nukeliant galbūt sprendimo įsigaliojimo terminą”, – BNS sakė A.Mačiulis.
Be to, anot jo, nuo sausio 1 dienos įsigaliojantys teritorijų planavimo pakeitimai turėtų palengvintprocedūras tiems objektams, kurie yra pripažinti ekonomiškai svarbiais valstybei projektais.
“Tie planavimo dokumentai – jų rengimas, derinimas ir kitos procedūros – yra aiškiai reglamentuojamos, ir svarbiausia, trumpesnės. Tokiais siūlymais būtų galima išvengti to investicijų stabdymo ir apskritai sklandžiai toliau įgyvendinti LEZprojektus”, – BNS sakė Vyriausybės kancleris.
Jo teigimu, šiuo metu yra patvirtintas Kauno LEZdetalusis planas, kuris būtų pagrindas iki sausio 1 dienos tęsti toliau žemės paėmimo procedūras. Jis sakė nematantis rizikos investicijų projektams.
“Specialusis planas būtų rengiamas, vadovaujantis pakoreguotais teisės aktais. Remdamasis specialistų nuomone, specialusis planas nėra taip jau gyvybiškai būtinas po sausio 1 dienos. Tai yra teritorija su gana perspektyviais investuotojų ketinimais”, – BNS sakė A.Mačiulis.
Kauno LEZ direktorius Vytas Petružis taip pat sakė manantis, jog suplanuotos investicijos neturėtų nukentėti dėl teismo sprendimo: “Mes galvojame, kad neturėtų nusikelti”.
Anot jo, jau yra buvę precendentų, kai teismai atideda sprendimo galiojimą, jei projektai yra ekonomiškai svarbūs valstybei.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) neskundžiama nutartimi rugsėjo 13 dieną panaikino Kauno LEZ teritorijos specialųjį planą. Dėl to nežinioje atsidūrė 690 mln. litų vertės Suomijos kapitalo energetikos kompanijos “Fortum Heat Lietuva” kogeneracinės jėgainės statybos projektas.
LVAT konstatavo, jog Kauno rajono savivaldybė, patvirtindama Kauno LEZ specialųjį planą viršijo savo įgaliojimų ribas. Remiantis Vyriausybės nutarimu, tai turėjo padaryti Kauno apskrities viršininko administracija, kuri šiuo metu jau panaikinta.
Dėl specialiojo plano į teismą kreipėsi Seimo nariai Remigijus Žemaitaitis, Vytenis Povilas Andriukaitis bei Egidijus Klumbys. 2006 metais Vyriausybė nutarimu pavedė Kauno apskrities viršininko administracijai parengti ir patvirtinti Kauno LEZ specialųjį planą, tačiau tai 2009 metais padarė Kauno rajono savivaldybės taryba.
