Nuo 2009 m. lapkričio 10 d. Kauno Žaliakalnio funikulieriaus F Galerijoje (Aušros g. 6, Kaunas) veikia argentiniečio fotografo-išradėjo fotografijų paroda „Fotografijos iš aukštai. Nematant“. Tai rinkinys fotografijų, kuriuose į Europos, Amerikos miestus, pramonines erdves, statybos aikšteles, kurortus, uostus fotografas žvelgia lyg Guliverio žvilgsniu, padarydamas tikrą pasaulį panašų į maketų parką ar žaidimų aikštelę. Meistriška technika ir intucicija iš nuotoliniu būdu valdomų skraidyklių atliktos fotografijos sukurtos mūsų dešimtmečio pradžioje su didelio formato kamera tuomet, kai dar tik tyrinėjome, kas yra skaitmena, kurios pagalba dabar galima imituoti madingąjį „tilt-shift“ efektą. Tai paroda tiems, kas vertina meistriškumą be delete ir undo funkcijų. Paroda veiks kasdien 9-19 val., iki 2009-12-20.
Dabar gyvename įdomų laikotarpį, kuomet kone kiekvienas save gerbiantis fotografas pabando fotografuoti iš lėktuvų, skraidyklių, siekdamas sukurti kuo netikėtesnius žinomų ar nematytų vietų atvaizdus. Tuo pat metu fotografijos menas juda iliuzijos, mistikos kūrimo ir tikroviškumo atsisakymo arba falsifikavimo linkme. Argentiniečio fotografo Esteban Pastorino Diaz darbuose, eksponuojamuose Kauno Žaliakalniuo F Galerijoje, suderintos viena kitą papildančios abi šios krytpys. Keistumo, netikėtumo siekimą, fotografuojant įprastas vietoves, stiprina netikro mastelio įpsūdis – lyg į plačių erdvių peizažus žiūrėtume milžino akimis. Todėl keli Esteban Pastorino Diaz darbai buvo eksponuoti fotomeno festivalio Kaunas Photo RECYCLED programos parodoje-pamokoje „Neleisk patikėti“, o F Galerijoje eksponuojama penkiolikos atspaudų rinkinys.
Fotografijos tendencija į netikrų daiktų „pardavimą“ kaip tikrų, turi įvairias kryptis. Viena iliuzijos kūrimo fotografijoje sritis – tikro vaizdo sužaislinimas. Tai galima daryti įvairiais būdais, tačiau vienas paveikiausių – objektyvo ir šviesai jautraus paviršiaus plokštumų geometrijos išderinimas kameroje (tilt shift). Esteban Pastorino Diaz buvo vienas iš pirmųjų fotografų kone prieš dešimtmetį pradėjusių vaizduoti pasaulį, kaip žaislų kambarį. Fotografas naudodaja įvairių tipų skraidykles, ant kurių pakabina didelio formato (4×5 colių plokštelinę) kamerą su šviesai jautraus paviršiaus ir objektyvo plokštumų išderinimu, paliekančiu labai siaurą ryškumo gelmę. Skraidindamas skraidyklę virš pasirinkto peizažo, fotografas turi išnaudoti vienintelį šansą sukurti tą „gerą kadrą“, nuspausdamas nuotolinio užrakto paleidimo mygtuką. Paklaustas, kaip pavyksta skrendančią kamerą nukreipti teisingos kompozicijos kryptimi, kad ryškus taptų tik pagrindinis siužetas – tiltas, pastatas, traktorius, traukinys, lėktuvas, laivas, kranas, – fotografas sako, kad jaučia intuityviai, nors pavyksta ne visada. Vienam siužetui fotografuoti naudoja tik dvi plokšteles ir atlieka daugiausiai du skrydžius.
Dabar pasiekiamos techninės galimybės leidžia ne tik nuotoliniu būdu pilotuoti skraidykles, bet ir matyti kameros filmuojamą vaizdą, ir fotografuoti tiksliai ir be intuicijos įsikišimo, todėl Esteban Pastorino Diaz paroda yra dovana tiems, kas vertina meistriškumą kurti be skaitmeninės kasdienybės funkcijų undo ir delete.
