Kaip patys vairuotojai kovotų su eismo taisyklių pažeidėjais?

Paskelbė: KaunoZinios.lt redakcija Data: 2017-01-10 09:43

Spausdinti | Komentarai

„Kauno Žinios“ / ©Renatos Stulgaitytes nuotr.

Nors žuvusiųjų šalies keliuose mažėja, tačiau draudikų duomenys rodo, kad eismo įvykių, kuriuose padaroma žala turtui, skaičius auga. Europos bendrovė „ERGO Insurance“ Lietuvoje paklausė pačių vairuotojų, kas padėtų sudrausminti eismo dalyvius ir pagerintų eismo kultūrą. Eismo dalyviai nurodo, kad eismo situacija gerintų griežtos priemonės, tokios kaip baudų didinimas ar privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo kainos koregavimas, priklausomai nuo kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų istorijos. Draudikai sutinka, kad tokia priemonė gali būti veiksminga, tačiau dėl aršios konkurencijos transporto draudimo kaina yra santykinai žema ir tai mažai veikia vairuotojų elgesį.

Paklausti, kokios priemonės labiausiai paskatintų vairuotojus kelyje elgtis atsakingiau, Europos bendrovė „ERGO Insurance“ apklausoje dalyvavę eismo dalyviai minėjo tokias poveikio priemones (buvo galima rinktis ne vieną variantą): didesnes baudas (51 proc.); dažnesnius policijos reidus (51 proc.); draugiškesnius, kelių eismo taisykles primenančius, ženklus (36 proc.); sukėlus avariją, didesnę privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo kainą (35 proc.); socialines saugaus eismo reklamas ir kitas vaizdines priemones (30 proc.).

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto, Automobilių transporto katedros vedėjas doc. dr. Saugirdas Pukalskis teigia, kad Lietuvoje bendra eismo kultūra gerėja, tačiau ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Todėl suprantamas vairuotojų prielankumas griežtesnėms priemonėms, kurios duoda staigų efektą.

„Finansinės poveikio priemonės labai greitai koreguoja vairuotojų elgesį – tuo buvo galima įsitikinti 2007 m., kuomet buvo sugriežtinta vairuotojų atsakomybė ir tai davė labai greitą efektą. Socialinė reklama ir kitos švietimo priemonės irgi veikia, bet jos yra ilgalaikės priemonės, todėl jų poveikį sunku įžiūrėti trumpuoju periodu. Jas reikėtų diegti nuo darželio ir mokyklos ir tada gatvėse po dešimtmečio kito važinės visai kito mentaliteto ir mąstymo vairuotojai“, – nurodo ekspertas.

Tomas Nenartavičius, Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Draudimo departamento direktorius nurodo, kad  privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo kaina, priklausomai nuo pažeidimų istorijos, būtų efektyvi priemonė drausminant prasižengusius ir ugdant eismo kultūrą, tačiau dėl aršios konkurencijos ir palyginus nedidelių draudimo įmokų, Lietuvoje ši priemonė nėra efektyvi ir jos poveikis minimalus. Nedrausmingas ir nuolatos KET nusižengimus darantis vairuotojas gana lengvai sumoka padidėjusią draudimo įmoką, nes bendras jų lygis nėra aukštas.

„Iš apklausos aiškėja, kad apie pusę vairuotojų saugiai vairuoja sąmoningai – t. y. jų vairavimo kultūros nekeičia kiti veiksniai. Vadinasi, kitos pusės vairuotojų elgsena galima koreguoti, naudojant poveikio priemones. Tyrimai rodo, kad neapsidraudę vairuotojai dažniau patenka į eismo įvykius, kuriuose sužalojami žmonės. Vairuotojus draudimo kaina priverčia tiesiogiai susieti savo elgesį su finansiniais padariniais dar iki įvykstant eismo įvykiui, todėl apsidraudę vairuoja atsargiau. Deja, Lietuvoje dėl mentaliteto ypatumų dalis apsidraudusių vairuotojų vairuoja blogiau, nes draudimo įmokos santykinai mažos, o žalą dengia draudimo bendrovės. Jei vairuotojai labiau pajustų finansinius darinius, tuomet draudimo kaip poveikio priemonės efektyvumas būtų daug didesnis“, – sako T. Nenartavičius.

Vairuotojai pritaria, kad pažeidimus darantys ir avarijas sukeliantys vairuotojai turėtų brangiau mokėti už privalomąjį vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą. Su tuo sutiko trys iš keturių apklausoje dalyvavusių vairuotojų. Panašiu nuošimčiu buvo atmestas teiginys, kad automobilio draudimo kainą turėtų kolegialiai dalintis tiek drausmingi, tiek nedrausmingi vairuotojai. Tam nepritariančių respondentų skaičius sudarė 83 proc.

„Akivaizdu, kad patys vairuotojai remiasi savo patirtimi, vertindami draudimo kainos poveikį vairavimo kultūrai. 27 proc. vairuotojų nurodė, kad privalomo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo kaina skatina juos vairuoti atsakingiau, nes nesinori mokėti daugiau vien dėl neatsakingo vairavimo. Dar 11 proc. stengiasi vengti eismo įvykių dėl draudimo paslaugos brangimo. Vadinasi, daugiau nei trečdaliui vairuotojų finansinis vairavimo aspektas yra reikšmingas, skatinantis juos elgtis atsakingai“, – vairuotojų motyvus aiškina T. Nenartavičius.

Tyrimo, kuriuo siekta išsiaiškinti šalies gyventojų vairavimo ypatumus ir nuostatas, metu apklausta 18-74 m. amžiaus 1000 šalies gyventojų, kurie vairuoja transporto priemones.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, pernai metais šalyje eismo įvykių metu žuvo 241, o buvo sužaloti 3777 asmenys. Tai mažiausias skaičius nuo Nepriklausomybės pradžios. Beveik pusę avarijų įvyko susidūrus transporto priemonėms, dar trečdalis – vairuotojams užvažiavus ant pėsčiųjų. Transporto priemones registruojančios valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, Lietuvoje yra registruota apie 1,5 mln. transporto priemonių

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt