10 išskirtinių lietuviškų knygų vasaros skaitiniams

Paskelbė: KaunoZinios.lt redakcija Data: 2017-07-13 03:10

Spausdinti | Komentarai

Vaivos Rykštaitės knyga „Trisdešimt“

Vasara – geriausias laikas atsiduoti skaitymo malonumams. Nesvarbu ar kaitina saulė, ar krapnoja įkyrokas lietus, tai visuomet puikus metas pasinerti į literatūrinį nuotykį, sužinoti daugiau, nukeliauti ten kur niekada nebuvai, patirti kažką nepaprasto knygų pagalba.

Taigi pristatome 10 išskirtinių, dėmesį kaustančių ir nuotaikas keičiančių kūrinių. Galime pasidžiaugti, kad tarp jų yra net penki naujienų portalo Kaunozinios.lt autoriai:

Vaiva Rykštaitė (g. 1985 m.) – kaunietė, baigusi filosofijos studijas VDU ir Londone. Dirbo modeliu Milane, šešerius metus gyveno Londone, daugiau nei metus praleido keliaudama po Indiją. Šiuo metu gyvena Havajuose, augina dukrą. „Trisdešimt“ – penktoji autorės knyga.

Smetonos laikų Kaunas su lapių kailiais pasipuošusiomis damomis ir nūdienos Londonas – su barais ir vienišių butais, kuriuose netyla šmaikštūs, dažnai nepadoriai nuoširdūs jaunų moterų pokalbiai. Tarpukario Kaunas mena Silvijos istoriją, o po mūsų dienų Londoną blaškosi savo trisdešimtojo gimtadienio paniškai bijanti jos proanūkė Jurga – įsimylėjusi klestintį finansininką, bet niekaip nesugebanti pamilti savęs.

Vaiva Rykstaite 30

Vakarais Jurga susitinka su bičiule Brigita, kalbėdamosi apie artėjantį trisdešimtmetį ir savo nesutvarkytą gyvenimą jos kas kartą pasižada iš pagrindų jį keisti. Ir vis nesiima. Kol vieną dieną jųdviejų kelyje pasipainioja Gulzaras – smulkutis, miniatiūrinis senukas iš Irano…

„Šį kartą užsimojau stoti į akistatą su moteris ištinkančia trisdešimtmečio baime, nes „po to jau tik viską stangrinti ir maskuoti. Esi long life milk“, kaip kartą man sakė bičiulis. Nes viską suspėti, atrodo, reikia iki trisdešimties…

O kiek metų buvo mano prosenelei, kai prasidėjo karas? Ne kartą pati savęs klausiau: „Kaip tau ne gėda teršti švento prosenelės atminimo banaliomis išlepusių mergų trisdešimtmečio krizėmis?“ Bet reflektuoti save man visada buvo svarbiau nei pasakoti apie kitus, dabartis visada bus sodresnė už praeitį, o retkarčiais dvejodama dėl savo kūrybos egocentriškumo aš atsigręžiu į sujauktą menininkės Tracey Emin lovą, jau tapusią šiuolaikinio meno eksponatų ikona. Ir ne – man ne gėda. Tik truputį baisu“, – sakė V.Rykštaitė.

Skaityti knygos ištrauką

***

Pietinia Kronikas

Šiauliai. Vieno vaikino istorija iškart po nepriklausomybės. Kožos ir treningai, meilė ir pinigai, laukinis kapitalizmas ir regbis. Juokas pro ašaras…i viskas – originals.

Rimantas Kmita – literatūros kritikas, poetas, rašytojas – pirmuoju savo romanu „Pietinia kronikas“ stato Šiauliams paminklą. Tai knyga apie Šiaulius, parašyta Šiaulių šneka. Apie bachūrą iš Pietinio rajono anais laukiniais laikais.

„Pietinia kronikas“ – romanas, kokio Lietuvoje dar nebuvo. Laiko mašina, be atsikalbinėjimų panardinanti į netolimą istoriją – XX a. pabaigą. Skaitytojas neturi kur trauktis. Atsivertęs knygą, jis jau yra ano meto Šiauliuose, mato jaunus BIX, GIN‘ GAS, treningus ir kambarį su „Rembo“ plakatu ant sienos, važiuoja su tašėmis į Latviją, žaidžia regbį, įsimyli ir nusivilia. Bet tai dar ne viskas. Jis ne tik mato, patiria, bet ir girdi. Nes Šiaulių šneka liejasi laisvai.

Šiauliai – tai kultūrinis sprogstamasis mišinys. Jo sudedamosios dalys – Pietinis, kultūrkė, parodrūmis ir dailės fakultetas. Kai šie ingredientai susimaišo, atsiranda BIX ir kiti ryškūs sprogimai. Geros kelionės į tuos laikus!
Saulius Urbonavičius-Samas

Skaityti knygos ištrauką

***

Feminizmas

Atrodo, kad apie feminizmą nuomonę turi visi, bet tik nedaugelis supranta, kas yra Feminizmas. Žiniasklaidoje dažniausiai piešiamas radikalios feministės portretas, tad kartais kalbant apie lygias žmonių teises žodį „feminizmas“ vartoti būna nejauku. Donatas Paulauskas šioje knygoje bando griauti apie šį judėjimą sklandančius mitus, pasitelkdamas tikras moterų istorijas ir lietuviškus pavyzdžius.

Kas pasikeitė moterų teisių srityje nuo Žemaitės 1907 m. siūlymo „sulyginti moterų ir vyrų teises“ iki šių dienų „Moterys kalba“ projekto „#Superherojės“? Kodėl šiandien feminizmas reikalingas ir moterims, ir vyrams? Kaip keisti save ir visuomenę, kad mūsų gyvenime būtų daugiau laisvės, pagarbos ir įvairovės?

„Turbūt labiausiai noriu, kad ši knyga pasiektų tą skaitytoją, kuris jau žino (ar yra girdėjęs), kodėl moterys kilusios iš Veneros, o vyrai iš Marso, kodėl vyrai meluoja, o moterys verkia, kodėl vyrai nesiklauso, o moterys nesiorientuoja žemėlapiuose, kodėl vyrai myli kales, o moterys – liurbius, kokios yra „7 intymiausios vyrų paslaptys“, „9 didžiausios santykių klaidos“ ir „15 stulbinančių būdų jį pamaloninti“. Šiems skaitytojams mano knyga žada didžiausią staigmeną.“

Skaityti daugiau apie knygą

***

Malones pilnoji

Marija Djačenko savo antrosios knygos „Malonės Pilnoji” pasakojimuose nieko neslepia ir veikėjus, jų buitį ir kasdienybę vaizduoja grynu, atviru, kone natūralistiniu pavidalu. Novelėse, etiuduose ir esė gausu nūdien aktualios psichologinės medžiagos, reflektuojančios besikeičiantį moters vaidmenį, jaunimo pasaulėžiūrą ir fiksuojančios laiko ženklus. Knygos pasakotoja – vieniša, trokštanti meilės, grubius vyrus pasirenkanti ir jiems nuolaidžiaujanti herojė, savo tikruosius jausmus slepianti po surambėjusiu ironijos kiaukutu, tiršta nihilizmo pluta, o troškimą sukurti tvarų ryšį išmainanti į vienanakčius pasantykiavimus. Knygos turinys – egzistencinis, reiškiamas per dūžtančius jauno žmogaus idealus likvidžiame pasaulyje, veikėjų vertybių ir moralinių orientyrų sumaištį, bylojantis apie pastangas įsikibti į dvasinius atskaitos taškus negailestingai perskiriančioje ir painiai išskaidytoje modernios realybės mozaikoje.

Apie ką ši knyga?

– prilygsta klausimui-

apie ką yra gyvenimas, apie ką yra dabartis?

Kiekvienas skaitytojas tampa lygiaverčiu kūrėju.

Trumpi epizodai – tarsi filmo fragmentai ar nuotraukų albumas, kuriame vaizdai įamžinti tekstu. Antrajame novelių rinkinyje dar labiau atsigręžiama į jauną žmogų, jo vidų. Kalbėdama pustoniais autorė palieka erdvės interpretacijoms, suteikdama drąsos ap(si)nuoginti ir pažvelgti tiesiai į savo / kito sielą.

Ištrinta riba tarp pasakotojo ir veikėjo sukuria intymumo iliuziją, kurios lygį galima rinktis: stebėti veiksmą tarsi veidrodyje arba žvelgti į viską pro rakto skylutę. Ar perskaitę knygą pasijusite kaip po striptizo seanso, ar kaip po pokalbio širdis į širdį (o gal – kaip po abiejų), – priklauso tik nuo jūsų.

Skaityti knygos ištrauką

***

Lietuva atsiskleidzia

„Lietuva atsiskleidžia: 99 LGBT+ istorijos” pristato skirtingas Lietuvos LGBT+ asmenų patirtis.

Teisininkė, elektrikas, šokėjas, aktyvistė, bedarbis, politologas, studentė ir daugybė kitų dalinasi savo džiaugsmais ir rūpesčiais, kurie artimi kiekvienam Lietuvos žmogui.

Intriguojanti knyga, naujai pažvelgianti į LGBT+ (lesbiečių, gėjų, biseksualių, trans ir kitų asmenų) bendruomenės gyvenimą Lietuvoje. Tai – kino kūrėjo Romo Zabarausko ir fotografės ARCANA FEMINA bendras darbas pavadinimu „Lietuva atsiskleidžia: 99 LGBT+ istorijos“. Knygą sudaro Lietuvos LGBT+ žmonių portretai ir juos lydinčios istorijos.

„Ši knyga nėra skirta ką nors įtikinti, pakeisti požiūrį, vertybes, įsitikinimus. Tai tiesiog istorijos, kurias įdomu paskaityti ir susipažinti“, – teigė knygos autorius Romas Zabarauskas.

Skaityti knygos ištrauką

***

Mes-nezudeme

„Tėveli, kodėl tie vaikai nebėgo?” – paklausė mano dešimties metų sūnelis, išgirdęs pasakojimą apie Molėtų žydų, taip pat ir vaikų, žudynes. Mes kartu dalyvavome didžiausiose per naujausią Lietuvos 25-erių metų istoriją eitynėse, skirtose pagerbti prieš 75-erius metus Molėtuose nužudytus žydus . Jis įdėmiai klausėsi suaugusiųjų kalbų apie žydų žudynes. Namuose sąmoningai aptakiai pasakojome apie jo senelio, mano tėvo, Kauno gete sunaikintą šeimą. Staiga jis paklausė: „Tėveli, ar mano mama lietuvė?”
Atsakiau, kad – taip.
„Tada aš esu tik pusė žydo”, – konstatavo sūnelis.
Šypsodamasis ir šelmiškai mirktelėjęs pasakiau, kad niekas nėra tobulas. Maniau, kad nusijuoks. Bet jis neatlyžo: „Tėveli, kodėl jie nebėgo?”
Nustebęs paklausiau: „Kas nebėgo?”
„Vaikai. Kodėl jie nebėgo!? Jie patys kalti, kad žuvo!”
Sūnaus klausimas ir mąstysena mane pritrenkė. Kaip dešimties metų vaikas taip nejautriai sudėliojo? Kur aš, jį auklėdamas, suklydau? Kaip jis galėjo mesti kaltinimą aukoms? Iš tolesnio pokalbio supratau, kad taip vaikas savaip bandė pateisinti nesuvokiamą nužmogėjimą. Jis visa savo vaikiška siela norėjo, kad žudyti vedami vaikai būtų išgyvenę. „Tėveli, tėveli, juk jie galėjo pabėgti!”
Kai likau vienas, verkiau.

Arkadijaus Vinokuro knygoje “Mes nežudėme” pateikti trisdešimt penki pokalbiai su žydų žudikų ar kitaip dalyvavusių genocide asmenų vaikais ir kitais giminaičiais. Visi pokalbiai yra autentiški, jie autoriaus nekomentuojami.

Prieš kiekvieną pokalbį pateikta duomenų iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylų apie nusikaltėlį ir jo vykdytus nusikaltimus. Pašnekovai dalijasi savo skausmu, gėda arba abejone dėl artimųjų nusikaltimų.

Daugiau apie knygą

***

Sauliu rimkus Gomora.lt knyga

KaunoŽinios.lt vyriausiasis redaktorius Saulius Rimkus turi tvirtą nuomonę ir nebijo jos išsakyti, nors kartais tai nuskamba įžūliai, ar galbūt šiek tiek piktai.  Romane „Gomora.LT” pasakojama nuodėminga bei kontraversiška neįvardinto katalikų bažnyčios kunigo gyvenimo istorija, prisodrinta subtilaus ir juodojo humoro, nenormatyvinės leksikos, nuolatinės gyvenimiškos įtampos, besaikio piktnaudžiavimo alkoholiu, nežaboto sekso ir katastrofiškų padarinių turinčių santykių su moterimis temomis.

„Kuo labiau gilinausi į religijos bei bažnyčios reikalus, tuo jie man labiau nepatiko. Labai daug dviveidiškumo, apgaulės, netiesos, ar atviro manipuliavimo. Net keista, kad galima dangstantis absoliučiai tyrais dalykais taip šventvagiškai naudotis tikinčiųjų pasitikėjimu bei pažeidžiamumu siekiant galios, įtakos ar asmeninės naudos. Ko gero jei knygą rašyčiau šiandien ji būtų gerokai niūresnė, su daug tamsesniais atspalviais, joje nebūtų tiek humoro ir požiūrio į gyvenimą lengvumo.” – teigia autorius.

Įsigyti e-knygą

***

Vilis Normanas Masturbacija

Septynias knygas išleidusio, Anapilin per anksti iškeliavusio jauno rašytojo Vilio Normano paskutiniame romane „Masturbacija“ ironiškai piešiamas nužmogintos sistemos paveikslas išgalvotoje Absurdistano oligarchinėje respublikoje: fragmentiškų situacijų absurdas, biurokratijos ir verslo užkulisiai, žmonių virsmas bejausmiais robotais, slegianti vienišumo ir susvetimėjimo atmosfera.

Tai knyga apie skausmingai malonią šiuolaikinių žmonių vienatvę komfortabiliame pasaulyje. Šiame pasaulyje yra visko: nuo brangiausių ir gražiausių daiktų iki mokslo stebuklų, bet nėra laiko bendrauti, nėra drąsos atsiverti, nėra drąsos būti nenaudingam, kitaip tariant, nėra laiko būti žmogumi. Knygos veikėjai – jauni ir visas iliuzijas praradę vieniši šio pasaulio piliečiai, kuriems jokia vieta nėra namai ir jokia būsena nesuteikia laimės.

Postmodernistinis individualizmas jau seniai užgožė bet kokią solidarumo, pasiaukojimo ar altruizmo idėją, todėl vienatvė masturbuojantis geriausiai atspindi šiuolaikinio žmogaus, nenorinčio vergauti komercinėms idėjoms, bet nesugebančio joms pasipriešinti, aporiją. Toks žmogus juokiasi net ir iš juodžiausios nevilties, dėl nieko nesigaili ir nenori keistis. Bet ar jis turi iš ko rinktis?

Skaityti knygos ištrauką

Dangaus valdovai

Čia, kalnuose, vis dar buvo vasara, nors ir ne tokia karšta kaip apačioje. O ten, vis taip pat toli kaip ir anksčiau, baltavo negyvos viršukalnių grandinės, į dangų keldamos savo veržlias keteras. Retkarčiais sustodavau ir, pridengęs akis nuo saulės, žiūrėdavau į jas: tarsi būčiau jautęs, kad ten – mano pradžia, mano gyvenimas, mano pabaiga.

Jis – filosofas, svaiginančią akademinę karjerą iškeitęs į mažo miestelio romantiką. Nuo gyvenimo rutinos herojų gelbsti atsitiktinės giminingos sielos, nuoširdžiais prisilietimais palengvinančios kasdienybės „grandines“.

Kiekvienas turi savo paslaptį ir slaptas mintis. Ar galima mylėti paukštę, savo svajonę? Apie tai – neįprastame, provokuojančiame žinomo „egzistencinės“ prozos autoriaus romane „Dangaus valdovai”, kurį galima pavadinti ir filosofine pasaka.

Jaroslavas Melnikas per buitines situacijas ir idealistines aspiracijas siekia kalbėti apie svarbiausius žmogaus egzistencijos aspektus, apnuoginti viską iki giliausios esmės. Šis romanas įdomiai, nors ir rizikingai, balansuoja ant buitinės tikrovės ir mitinės erdvės ribos. Pasakojimą komplikuoja erotiniai motyvai, nustebinantys ir patį pasakotoją, ir skaitytoją. Kai jau atrodo, kad skirtis tarp gėrio ir banalybės yra aiški, vėliau atsiskleidžia sudėtingesnė autoriaus vaizduojama tikrovė.

Laimantas Jonušys, literatūros kritikas

Skaityti knygos ištrauką

***

Kiborgu zeme

Ši knyga dar neišleista, kėlė didelį susidomėjimą. Pasakojimas – apie labai nesenus, trejų metų senumo įvykius, kurie skirtingai paveikė Lietuvos visuomenę – vyresniesiems tai skausmingi prisiminimai apie Afganistano karą ir jame netektus artimuosius, dar vyresniems – Antrojo pasaulinio aidai ir partizanų kovos. Jauniausiajai kartai tai kone pirmas karo, kuris taip arti,  kvėptelėjimas į veidą. Ir suvokimas, kad laisvė nėra duotybė, kad gyvenant greta agresoriaus, galima atsidurti karo sukūryje pačiam, ginant savo laisvę.  Jei dar nesame, propagandos, informaciniame kare.

Autorius – jaunas Lietuvos žurnalistas, vykęs redakcijos siuntimu į Maidano įvykius.

Knyga  asmeninis pasakojimas, tai nėra nuasmenintas istorijos vadovėlis. besidomintys, aišku, pastebėjo 15min. portale spausdintus reportažus,  knyga – jų tęsinys.

Visas šios knygos pelnas bus skirtas Lietuvos kariuomenei, konkrečiai – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotajam pėstininkų batalionui. Šis Tauragės rajono Sakalinės miškuose įsikūręs batalionas – vienas atokiausių ir labiausiai atskirtų nuo civilinės aplinkos. Jame privalomąją karo tarnybą gali atlikti iki 600 šauktinių, taip pat tarnauja apie 400 profesinės tarnybos  karių.

Skaityti knygos ištrauką

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt