Kino filmo "Big eyes" kadras

Penkiasdešimtaisiais Margaret (akt. Amy Adams) buvo išsiskyrusi vieniša motina ir savamokslė dailininkė, įkvėpimą atradusi savo dukrelės veide. Lyg apsėsta tapydama vaikų portretus su itin išdidintomis akimis moteris, atrodo, nė nesitiki pripažinimo ir savo darbus pardavinėja pusvelčiui. Galbūt ji visą gyvenimą būtų praleidusi dirbdama baldų fabriko iliustratore, o pasaulis – pražiopsojęs japonišką animaciją menančius portretus, jei ne lemtinga Margaret pažintis su gatvės dailinku Walter Keane. Nežinia ko labiau apžavėtas – Margaret moteriškų kerų ar jos meninio talento, Walter Keane pradėjo tai, kas dabar jau vadinama „populiarumo mene fenomenu“.

Ne visai „burtoniškas“ Timo Burtono filmas paremtas dailininkės Margaret Keane biografijos motyvais. Nei fantastikos, nei specialiųjų efektų čia neišvysite, tačiau kone stebuklingas atrodo dailininkės piešiamų portretų panašumas į režisieriaus mėgiamus kurti animacinius herojus. Iš kur režisieriaus animacijai semtąsi įkvėpimo, turbūt, nepaaiškės, tačiau „Didelės akys“ filme mums bus atskleista kita, kone detektyvinė istorija.

Kino filmo “Big eyes” kadras

Margaret tapybos darbų autorystė ilgą laiką laikyta paslaptyje. Visą garbę už paveikslus didelėmis akimis Walter‘is prisiima sau, tuo tarpu versdamas savo mylimąją dirbti tamsiame kambarėlyje, paslapčiomis. Mėginant šią paslaptį išsaugoti žiūrovui visu gražumu atsiskleidžia ir penkto-šešto dešimtmečių privalomo moterų kuklumo, nuolankaus paklusimo vyrui dalia, ir nuostabiai Christoph‘o Waltz‘o įkūnytas egocentriško garbetroškos Walter Keane personažas. Margaret rūpi menas savaime – tapydama ji ieško savęs ir pamažu iš vaikiškų portretų išauga; keičiantis asmenybei kinta ir moters stilius. „Kaip man tai paaiškinti?“ klausia sunerimęs Walter‘is, besiruošdamas dar vienam apsimetėliškam interviu. „Menas yra asmeniškas“ atšauna Margaret. Siužetas šiek tiek nuspėjamas, juk jau pats filmo sukūrimo faktas sufleruoja atomazgą – paslaptis bus atskleista. Tačiau beveik iki pat pabaigos žiūrovą kamuoja klausimas „kada?“. Ar teks Margaret pasimėgauti pelnyta šlove? O gal viskas paaiškės tik po dailininkės mirties?

Kino filmo “Big eyes” kadras

Nors filmo personažai, kaip būdinga amerikietiškam kinui, vaizduojami labai vienareikšmiškai – auka, teisi, nuolanki prieš savanaudį, niekšą, smurtautoją,-  šiuo atveju nederėtų pamiršti ir blogiuko W.Keane‘o indėlio į meno populiarinimą. Walter‘is pasižymėjęs ypatingu viešųjų ryšių ir marketingo talentais, jo nuoplenas yra ne tik neįtikėtinas tapybos darbų populiarumas, bet ir novatoriška idėja, kaip meną padaryti prieinamesnį visuomenei. Mat jis pirmasis sugalvojo vietoje paveikslų originalų pardavinėti jų reprodukcijų plakatus.

Kino filmo “Big eyes” kadras

Filmas žiūrisi smagiai, atsisakęs fantastikos žanro režsierius vis tik lieka ištikimas ryškioms spalvoms ir kadrų sodrumui. Dar gi apstu progų pasigerėti ne tik kinematografiniu, bet ir pačios dailininkės tapybos darbais, kuriems filme iš tiesų skiriama nemažai eterio laiko. Apskritai, juostą galima būtų pavadinti „sekmadienine“, gal net gi lengvo turinio,  jei ne pabaigoje įsiplieskianti žiaurumo proveržio scena.

Iš esmės „Didelėse akyse“ puikiai dera tradicinio moteriškumo ir vyriškumo sampratų, tylių savęs ieškojimų ir garbės troškimo, tikro talento ir rėkiančio marketingo paralelės. Tai istorija, kuri gali ir nuvilti, ir įkvėpti. Tik po visko, jau linguodami galvomis, nepamirškite savęs paklausti: kas būtų Margaret Keane jei nebūtų sutikusi Walter‘io?

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: