Tai klausimas, kurio atsakymo bando ieškoti žiūrovas filme: „Dievo miestas“ (City of God).
2002 metų brazilų kino juosta režisuota Fernando Meireleso ir Katios Lund. Kriminalinė drama pastatyta pagal 1997 metų Paulo Linso romaną tokiu pat pavadinimu paremtą tikrais faktais. Filmas 2004 m. apdovanotas net 4 oskarais: už geriausią kinematografiją, režisierių, montažą bei už geriausiai adaptuotą scenarijų.
Apie ką?
Dievo miestas – tai Brazilijos sostinė Rio de Žaneire, o dar tiksliau – skurdžiai gyvenančių žmonių priemiestis. Apskurusių vaikų akivaizdoje 1960-1980 m. sparčiai formuojasi pirmosios gatvės gaujos, kurių nariai lobsta iš organizuotų vagysčių ir nelegalios prekybos narkotikais.
Į nusikalstamą veiklą jie įtraukia svajonėse paskendusius ir pinigų neturinčius berniukus, kuriems greitai tenka rinktis naują gyvenimo kelią. Vienas jų tampa fotografu, o kitas – narkotikų prekeiviu. Dievo mieste gyvybė nieko nereiškia, čia svarbi valdžia, narkotikai ir pinigai, o visa kita valdo paauglių gaujos. Sunku patikėti, kad filmas būtų realybė, tačiau režisierius tikina, kad filmas paremtas tikromis istorijomis. Žiūrovams pateikiama Mažojo Ze ir Raketos – jauno fotografo gyvenimai.
Kino filmo “City of God” kadras
Aktoriai
Filme pagrindinius vaidmenis atlieka įvairaus amžiaus neprofesionalai. Aktoriai buvo surinkti atsitikinai. Anksčiau kūręs tik muzikinius klipus, komercines reklamas ir trumpametražes juostas, režisierius surengė aštuonių mėnesių trukmės specialią stovyklą vaikams ir jaunuoliams, kad jie galėtų tinkamai pasiruošti filmavimams.
Dauguma aktorių buvo paiimti iš to meto Dievo miesto realaus gyvenimo bei situcijos. Anot pačio režisieriaus nepatyrę aktoriai buvo paimti dėl dviejų priežaščių: dėl trūkumo galimų tikrų aktorių juodaodžių bei dėl autentiškumo ir tikrumo. Meirelles aiškino: „šiandien aš galiu rasti apie 500 juodaodžių aktorių, bet prieš gerus 10 metų ar daugiau tokios galimybės nebuvo. Brazilijoje tuo metu buvo tik 3 ar 4 juodaodziai aktoriai. Tuo pačiu metu pajutau, jog žmonės iš viduriniosios klasės negalėtų perteikti filmo. Man reikėjo autentiškumo“.
Kino filmo “City of God” kadras
Dievo miestas dabar
Bet kokiu atveju „Dievo miestas” jau senokai tapęs simboline nuoroda į pagrindines Brazilijos socialines problemas – skurdą, nusikalstamumą ir narkotikų prekybą. Pasirodžius filmui originaliojo romano autorius P.Linsas bijojo reakcijos į tokį brutalų Rio de Žaneiro kasdienybės pavaizdavimą. Vėliau į favelą buvo pasiųsti policijos pareigūnai, kurie čia įkūrė specialų dalinį ir bent jau pabandė išvaikyti narkotikų prekeivius. Iš dalies pavyko – 2008 metais Dievo mieste buvo užfiksuotos 36 žmogžudystės, o praėjusiais metais pranešta apie vos 5 nužudytus žmones.
Dievo miestas susilaukė daug teigiamų kritikų komentarų: „Filmas alsuoja įsiutusia energija ir pasineria į istoriją apie Rio de Žaneiro lūšnynų gaujas. Atimantis žadą ir bauginantis, greitai įtraukiantis dėl aktorių vaidybos – tai filmas, kuris atskleidė režisieriaus talentą bei aistras.“
Verdiktas 10/10
Filmas išties žiaurus ir negailestingas, tačiau šiame brutalume yra gerų dalykų: XXI– ajame amžiuje išties sunku sutelkti ar atkreipti žmonių dėmesį į tikrai aktualias ir skaudžias problemas. Gerumas ar gerųjų vertybių kišimas jau nusibodę ir nuvalkioti dalykai, kurių niekas nepastebi, todėl norint priversti susimąstyti kartais reikia imtis priemonių, kurios šokiruotų ir rėkte rėktų, jog kažką reikia daryti. Būtent toks šis filmas ir yra: šokiruojantis, tačiau prasmingas.
