„1944” – estų režisieriaus Elmo Nüganeno kūrinys, žvelgiantis į Antrąjį pasaulinį karą iš tautos, praradusios nepriklausomybę ir turinčios kovoti ne už tėvynę, pusės. Elmo Nüganenas – Talino Teatro meno direktorius, daugiausia kūręs klasikinių pjesių versijas, tokias kaip V. Šekspyro „Romeo ir Džuljeta“ bei „Hamletas“, A. Diumos „Trys muškietininkai“, F. Dostojevskio „Bausmė ir nusikaltimas“. Šis režisierius – pagrindinis Talino teatro repertuaro kūrėjas, reprezentavęs jį daugelyje festivalių. 2002 m. pasirodė šio režisieriaus filmas „Names Engraved in Marble“, pasakojantis apie Pirmąjį pasaulinį karą ir Estijos nepriklausomybę. 2015 m. režisierius iš estiškos perspektyvos jau žvelgia į Antrąjį pasaulinį karą.
Nors „1944” iš pirmo žvilgsnio skirtas estiškai auditorijai, tačiau Rytų Europos, o ypač Baltijos šalių, gyventojai turėtų atrasti itin artimą politinę paralelę. Mažos Baltijos šalių tautos buvo užgrobtos Antrojo pasaulinio karo iniciatorių, prarado nacionalinį identitetą ir netgi turėjo stoti į kovą prieš saviškius. Dalis estų tarnavo nacistinės Vokietijos kariuomenės gretose, dalis – sovietų. Karo lauke akis į akį susidūrus su tautiečiu, iškyla dilema: elgtis taip, kaip reikalauja tuometinė valdžia, ar atsigręžti į asmeninius įsitikinimus, vedinus patriotiškumo. Filme pasakojama dviejų karių istorija, pilna susipynusių išgyvenimų. Karys J. Jugis, nepaisydamas to, jog visgi yra estas ir pasielgęs kaip tikras sovietas, vėliau gailisi dėl savo poelgio, įsivelia į romaną su kito kario K. Tamiko seserimi. J. Jugio atvejis – tikras pasimetimo, svarstymų, neapsisprendimo pavyzdys. Dažnai dėl netinkamų pasirinkimų kaltinama karo aplinka. Citata iš filmo: „Ne tu jį nužudei, o karas.“.
KIno filmo “1944” kadras
Filme vaizduojamas įprastinis kario gyvenimas: nuo draugiškų pašnekesių prie stalo iki negailestingo priešų suvarpymo kulkomis. Kariai vaizduojami dviem rakursais: kaip negailestingo karo dalyviai ir kaip paprasta vyriška kompanija su draugišku bendravimu bei savotiškais juokeliais. Pati svarbiausia savybė, kuri pabrėžiama visame filme, – pasiaukojimas. Karys visų pirma visuomenės, paprastų žmonių gynėjas. Estų kariai kovojo ne dėl savo šalies sienų, o tiesiog dėl savo ir kitų žmonių – tautiečių, draugų – gyvybės. Karas visų pirma vaizduojamas kaip išlikimas gyviems, o kartu ir pagalba kitiems tokiems išlikti.
KIno filmo “1944” kadras
Filme parodoma kario K. Tamiko silpnumo akimirka, kai jis nebežino, kokiu tikslu kovoja ir daugiau nebenori to tęsti, nes nemano, jog tai naudinga Estijai. Tad estų kariai yra tiesiogine to žodžio prasme priversti kovoti, neturint asmeninio intereso tą daryti. Sunki karių psichologinė būsena juntama ir jų bendravime ne karo lauke. Susėdę prie stalo, gerdami alkoholį, jie atrodo lyg įprasta vyrų kompanija: juokauja, smagiai pašiepia vienas kitą. Tačiau ir čia pastebima karo aplinkos įtaka. Nesibaigiantis ir nesustabdomas procesas kare: artimų draugų praradimas. Ši nostalgiška nuotaika persismelkia ir į atrodytų neįpareigojančius pokalbius tarp veikėjų.
KIno filmo “1944” kadras
Filme „1944” vyrauja tamsios spalvos, sukuriančios niūrią nuotaiką. Garso takelis – išskirtinai vien estiškas ir taip pat prisidedantis prie autentiškos bei slogios nuotaikos kūrimo. Dainos – lėtos, patriotinės, veiksmas nesivysto itin greitai. Filmą pagyvina scenos iš mūšio lauko, kokybe nenusileidžiančios Holivudo kūriniams. Garso takelis ir vyraujančios spalvos pabrėžia, kad karas – tai ne pramoga „šaudant ir gaudant“, o tikras kovojimas už būvį. Tuo parodomas kario profesijos didingumas ir buvimo juo kaina.
Verdiktas 9/10
„1944” – tai puiki karinė drama, rodanti Antrąjį pasaulinį karą ne iš jį sukėlusių valstybių pozicijų, bet iš mažos estų tautos perspektyvos. Karas vaizduojamas ne vien tik kaip masinis naikinimas, bet ir kaip karių asmenybės, vertybių kitimo procesas. Kitaip tariant, karas išmoko gyventi, būti teisingam. Įspūdingos karo scenos bei netikėti veikėjų vidiniai išgyvenimai – puikus derinys ne tik karinių filmų gurmanui, bet ir kiekvienam žiūrovui, norinčiam išlysti iš komforto zonos ir pamatyti kažką kitokio.
Taip pat skaitykite: Rusijoje ir Ukrainoje įvyko filmo apie Antrojo pasaulinio karo laikų snaiperę premjera
