Įėjus į Kaune esančio Lietuvos zoologijos sodo teritoriją nuotaika turbūt apniunka ne vienam.
Aplinka niūri, daug gyvūnų pasislėpę šėryklose, nemažai aptvarų išvis tušti. Nors esti savaitgalio šilta diena, tačiau lankytojų tik vienas kitas… Apie zoologijos sodo prastą situaciją byloja ne tik pirmas žvilgsnis, bet ir šiais metais įstaigą užklupę sunkumai.
Kovo mėnesį Kaune esančio Lietuvos zoologijos sodo vadovo pareigas užėmė naujas direktorius Aurimas Didžiokas, kol kas dabartinė situacija tikrai nėra pavydėtina. Savo gyvenimus baigė jau trys augintiniai. Ne per seniausiai Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijoje (EAZA) įstaiga prarado nario statusą dėl reikalavimų neatitikimų. O šiuo metu nykštukinio begemoto patelė laukia iš Ispanijos partnerio poravimuisi, kurio atgabenimas į Lietuvą yra per brangus.
Zoologijos sodas šiais metais jau neteko trijų žinduolių. Sausio mėnesį teko užmigdyti vienintelį baltąjį lokį Kasparą dėl susikomplikavusios skausmingos žaizdos ant jo kojos. Pavasario pradžioje nugaišo 13-os metų liūtas Simba. O balandžio mėnesį Lietuvos zoologijos sodo veterinarams nepavyko išgelbėti mažylį atsivedusios kupranugarės. Atsiradus gimdymo komplikacijoms ji nugaišo, o kartu – ir neseniai atvestas mažylis. Zoologijos sodas, kol neturės didesnio voljero, naujo lokio įsigyti neketina. Ateityje planuojamos rekonstrukcijos, tačiau dabar voljeras liks tuščias. Nugaišusį liūtą Simbą, tikimasi, pakeis jauna liūtų pora.
Šių metų gegužės mėnesį Aplinkos ministerija informavo, kad dėl prastos Lietuvos zoologijos sodo būklės Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacija (EAZA) panaikino jo, kaip pilnateisio nario, statusą – ir pakeitė jį į kandidato. Lietuvos zoologijos sodas į EAZA buvo priimtas dar 1992 m. ir iki šiol turėjo pilnateisio nario statusą. Šių metų vasarį – paskutinėmis buvusio direktoriaus Vaclovo Dumčiaus darbo dienomis – į jį atvyko EAZA stebėtojų grupė ir atliko patikrinimą. Balandį Atėnuose vykusiame suvažiavime EAZA taryba nusprendė pakeisti Lietuvos zoologijos sodo narystės statusą: iš pilnateisio nario jis pakeistas į kandidato. Pagrindinė priežastis – pagal daugelį kriterijų šis sodas neatitinka net minimalių EAZA keliamų reikalavimų.
Lokys Kasparas © Vilmanto Ramono nuotr. KaunoZinios.lt
Šiuo metu mūsų šalies zoologijos sode gyvenanti begemotė Coliukė laukia paramos begemoto patino pargabenimui iš Ispanijos zoologijos sodo. Nykštukinių begemotų veisimui nelaisvėje nuolatos trūksta patinų. Jau prieš 6 metus Tarptautinės nykštukinių begemotų programos koordinatoriai Coliukę įrašė į laukiančiųjų jauno begemoto patino eilę. Pernai Lietuvos zoologijos sodas sužinojo, kad Coliukei paskyrė tinkamą begemotą. Tačiau jis gyvena toli – Ispanijos Fuenchirolos zoologijos sodas daugiau kaip už 4000 km. Tam, kad gyvūnas kelionės metu patirtų kuo mažiau streso, reikėtų jį skraidinti lėktuvu. Tokia kelionė iki Kauno atsieitų apie 21 tūkst. litų. Lietuvos zoologijos sodas tiki, kad reikiamus pinigus pavyks surinkti iš visuomenės paaukotų lėšų.
Apibendrinant, galima tik konstatuoti, kad mūsų šalies zoologijos sodui geri laikai dar tik tolimoje ateityje. Nors naujasis direktorius turi ambicingų planų rekonstrukcijoms ir geram sodo įvaizdžiui sugrąžinti, sėkmingai pertvarkai reikia ne tik sukaupti daug lėšų, bet ir inicijuoti sodui išlaikyti pajamų teikiančią veiklą, plėtoti originalius edukacinius projektus. Šiuo požiūriu dabartinį Lietuvos zoologijos sodą gerokai lenkia tiek Lietuvos jūrų muziejus Klaipėdoje, tiek kaimyninių šalių zoologijos sodai. Pavyzdžiui, nors Estijoje gyvena perpus mažiau žmonių nei Lietuvoje, Talino zoologijos sodas kasmet sulaukia 200 tūkstančių lankytojų daugiau nei mūsiškis Kaune. Šiuo metu zoologijos sodas yra išlaikomas valstybės lėšomis bei pinigais, gaunamais už bilietus. Retkarčiais sulaukiama ir atskirų geradarių finansinės pagalbos.
