Kino filmo "Her" kadras

Vilniaus „Kino pavasaris“ uždarydamas šių metų festivalį žiūrovams pateikia „Oskaru“ už „Geriausią originalų scenarijų“ apdovanotą filmą „Ji“. Mokslinės fantastikos drama, kurioje mokslinė fantastika įtikimai žmoniška  ir dirbtinio intelekto idėja nušviečiama kiek kitokiomis spalvomis. Spike Jonze, kuris parašė scenarijų ir režisavo filmą, teigia, jog filmas yra apie „ryšio sukūrimą su kažkuo kitu, ne tik pačiu savimi“.

Retro stiliumi dvelkiančioje netolimoje ateityje Teodoras (Joaquin Phoenix) išgyvena skyrybas su savo ilgamete žmona Katerina (Rooney Mara). Uždaro būdo, jautraus, dėl skyrybų besisielojančio vyro gyvenimas – gana įzoliuotas: jis rašo laiškus kitų žmonių artimiesiems ar mylimiesiems, darbe bendrauja su vienu kolega Paulu (Chris Prat), kartais leidžia laiką su savo kaimynais Eimi (Amy Adams) ir Čarlzu (Matt Letcher). Laikais, kai technologijos valdomos žodžiu, Teodoras žaisdamas video žaidimus ir gyvendamas ta pačia rutina tiesiog egzistuoja. Viskas pasikeičia, kai jis nusprendžia įsigyti kompiuterio operacinę sistemą, kuri kaip teigiama atstoja „tikrą žmogaus sąmonę“. Kompiuterinė sistema, save pasivadinusi Samanta, (Scarlet Johanson balsas) pasirodo esanti toli gražu ne Apple programa Siri. Samanta atrasdama save, kartu keičia ir Teodoro gyvenimą.

Kino filmo “Her” kadras

Apie ką iš tiesų?

Istorija apie intymumą ir buvimą žmogumi laikotarpiu, kai technologijos bet kokį tarpusavio kontaktą padaro kiek įmanoma operatyvesnį, bet kartu ir visiškai šaltą. Kita vertus, filmo režisierius teigia, jog filmas savo esme nėra pareiškimas apie įtinklintos visuomenės poveikį žmonių bendravimui ar technologinės pažangos neigiamą pusę: „Filmas apie meilę, apie troškimą užmegsti ryšį, bet kartu dalykus žmogaus viduje, gąsdinančius ir neleidžiančius mums to ryšio atrasti“. Savo ruožtu technologizuota visuomenė tai tik aplinka, erdvė ar terpė, kurioje egzistuoja tiek filmo herojai, tiek dabartinė žmonija.

Kino filmo “Her” kadras

Kaip perteikiama?

Vizualiai filme vyrauja švelnūs tonai ir pedantiškas dėmesys detalėms. Nuo futuristinio Losandželo miesto architektūros iki namų interjero dizaino viskas idealiai tvarkinga, savo vietose ir susideda į  gan neišsišokančią aplinką, kurioje svarbūs ir ryškūs tampa tik veikėjų charakterių virsmai. „Arcade fire“ garso takelis kuria užburiančią melancholiją ir realistiškumo jausmą;  žiūrint filmą labai lengva įsijausti ir asmeniškai patirti veikėjų transliuojamas emocijas, kai tuo tarpu logiškai patikėti, jog tokie santykiai gali egzistuoti – tikrai sunku.

Verdiktas 9/10

Kitokia meilės istorija. Švelni ir nebanaliai romantiška. Kasdieniai, kartais net buitiniai dialogai, ne tik atskleidžia veikėjų charakterius, bet ir priverčia pamąstyti. Filme netrūksta jaunatviško polėkio, šiltų emocijų, tačiau neišvengiamai diskutuojamos, asmeninių barjerų, emocinio neįgalumo, vienatvės, skaudžių patirčių naštos, temos. Jautri istorija apie kiekvieno trokštamą pilnatvę ir meilę, amžiuje, kai prieš kur nors einant dažniau pasitikrinama ar ten bus belaidis interneto ryšys, o ne ar artimas žmogus eis kartu.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: