Kino filmo "The Congress" kadras

Ari Folman režisuota mokslinės fantastikos drama nagrinėja žmogaus sąmonę bei pasąmonę, alternatyvias jos būsenas, kartu aprėpdamas mirties, gyvenimo, jaunystės, svajonių tematiką. Meistriškoje tradicinės vaidybos ir animacijos sintezėje beveik išnyksta suvokimas, kur baigiasi realybė, o kur prasideda fantazija. „Kongresas“ jaunystės kulto kritika visai kitu kampu, psichologiškai pasikapstant po gilesnius sąmonės, visuomenės ir gyvenimo klodus.

Save vaidinanti Robin Wright, savo karjeros nuokalnėje priima paskutinį darbo pasiūlymą. Penktą dešimtmetį įpusėjusi aktorė sutinka būti nuskenuota naujos technologijos, leidžiančios įamžinti asmens emocijas, išraiškas, balsą, judesius ir perkelti visą tą informaciją į kompiuterį. Būtent nuskenuotoji versija vėliau bus panaudota kuriant įvairius filmus. Kompanijos vadovui pažadėjus virtualią Robn išlaikyti amžianai jauna, populiaria ir pasisekimo sulaukusia versija, Robin pasirašo 20 metų kontraktą, pasižadėdama daugiau niekur nevaidinti, visiškai užbaigti savo karjerą. Tik po 20 metų, keliaudiama į „Futuristinį Kongresą“, Robin patenka į pasaulį, kurio niekada neįsivaizdavo. Na, o bandymas nupasakoti tolesnį siužetą, nemačiusiems filmo, gali nuskambėti, kaip girto narkomano poezija.

Kino filmo “The Congress” kadras

Legalus narkotikas

Tik atvykusi į „Futuristinį Kongresą“ Robin kalbėdama su savo sūnumi juokauja, jog animuota ji atrodo kaip „geniali dizainerė siaubingos LSD kelionės metu, arba kaip heroino apsivartojusios pelenės ir Egipto karalienės su bloga šukuosena kombinacija“. Bet visa istorija, pasakojama animuotoje filmo dalyje, primena kažką panašaus. Juostos vyksmo eigoje neatsiranda vietos paaiškinimams, ištęstiems pamąstymams ar susivokimo pertraukėlėms. Vienas po kito atakuojantys vaizdiniai neša vis skirtingesnes ir vis sudėtingesnes reikšmes. Iš pradžių tai savotiškai erzina, o vis bandant surasti loginį ryšį, nejučia įsiskauda galvą. Tačiau atsisveikinus su vidurinėje mokykloje įkalta teiginio-argumentų-išvados struktūrą, prieš akis atsiveria pasaulis, peržengiantis racionalumo, taisyklių ir realybės ribas. Animacija, ko gero, vienintelė vizualinė priemonė, kuri šiuo atveju suteikė unikalią galimybę panagrinėti būtent tokio įvairialypio pasaulio idėją.

Tas pasaulis – tai trimačiais matais neapribotas darinys, egzistuojantis laisvo pasirinkimo iliuzijos rėmuose. Tame pasaulyje išnyksta žmonių ego, nėra karo, nelaimės ar konkurencijos. Chemikalo pagalba, šioje iliuzinėje realybėje kiekvienas susikuria sau priimtiną aplinką, kurioje gali būti tokie, kokie nori, elgtis taip, kaip nori. Sistema, nepavaldi laiko, erdvės ir fizikos dėsniams, egzistuoja tik kaip siurreali haliucinacija kiekvieno individo sąmonėje, tačiau grįžimas į kardinaliai pasikeitusią, neanimuotą realybę nušviečiamas kaip kur kas baisesnė alternatyva.

Kino filmo “The Congress” kadras

Kalbėdamas apie filmo idėjos inspiraciją, režisierius pasakoja istoriją, kaip susitikęs su draugu parduotuvėje pamatė seną moterėlę. Draugo paklaustas, ar pažįsta tą moterį, Ari Forman pripažino neturintis nė menkiausio supratimo, kas ji yra. Pasirodo, senutė buvusi garsi Amerikos aktorė, septinto dešimtmečio žvaigždė. „Prieš 30 – 40 metų ji buvo čia, ji buvo deivė, žvaigždė, visų fantazija ir svajonė, o dabar jos niekas neatsimena“, – apie vieną iš pirmųjų filmo idėjų kalba režisierius. Taip pat, filmas iš dalies yra paremtas Stanslaw Lem mokslinės fantastikos novele „Futurologinis Kongresas“.

Verdiktas 10/10

Kinematografinė iliuzija, nukelsianti į užburiantį pasaulį, jei tik sugebėsi atsiriboti nuo kasdienės rutinos ir ideologinių stigmų. Įtikinami vaizdai ir dialogai nevalingai įvedą į atitolusią nuo realybės būseną, iš kurios sunku išeiti net ir palikus kino salę. Įkvepiantis, tačiau kartu ir gąsdinantis pasakojimas apie meilę, identiteto trapumą, ryžtą ir laisvę.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: