Serialo „Westworld“ kūrėjai sukūrė žiaurų robotų-kaubojų pasaulį

Paskelbė: KaunoZinios.lt redakcija Data: 2016-11-10 08:21

Spausdinti | Komentarai

Serialo "Westworld" kadras

Jungtinių Amerikos valstijų kabelinės televizijos tinklas HBO per pastaruosius du dešimtmečius tapo ambicingų kūrėjų definicija. Užsibrėžtiems tikslams tinklas negaili lėšų bei resursų, o naujasis serialas „Westworld“ šiuo metu yra vienas iš brangiausiai kainuojančių bei įspūdingų kompanijos projektų.

Serialas paremtas 1973 metų, Michael Crichton sukurtu filmu, tokiu pačiu pavadinimu. Siužetas sukasi apie vakarietišką teminį atrakcionų parką. Androidai, vilkintys dulkėtais apdarais – pagrindinė atrakcija, jie gali tapti draugais, su jais galima išgerti, mylėtis ar net nužudyti. Robotai, arba kaip kūrėjai juos pristato – šeimininkai, parko svečiams negali padaryti jokios žalos.

Plėtodami tokias plačias temas kaip: religija, moralė ir žmonių bei antžmogių smurtas, kūrėjai nepamiršta sudaryti dėmesį pritraukiančios atmosferos. Serialas puikiai balansuoja tarp filosofijos, romano, žudynių ir paslapčių. Ir jeigu jums toks aprašymas jau kažkur girdėtas – nenustebkite. Be serialo kūrėjų Jonathano Nolano ir Lisos Joy, prie šio projekto prisidėjo ir serialo „Dingę“ prodiuseris D. D. Abramsas.

westworld-2

Serialo “Westworld” kadras

Žinoma, norėdami išvengti vienos iš didžiausių problemų, siužeto mitologijos paaiškinimų stokos, Joy, Nolanas ir HBO jau yra suplanavę net penkis „Westworld“ sezonus. Tačiau užklausti apie šiuos planus, kūrėjai prieš atsakydami smagiai pasijuokė ir tik tada paaiškino, jog: „Pakankamai ilgai dirbame su tokiais projektais, jog žinotumėme, kad yra naivu tikėtis, kad viskas bus taip, kaip mes suplanavome, bet kai susiduri su tokio tipo serialu yra būtina turėti bent kažkokią nuojautą kiek toli galima nueiti.“

Serialui atspirties tašką davęs filmas padiktavo pasaulį, kurį kūrėjai ir perkėlė į mažuosius ekranus. Kuriant bandomąjį epizodą Joy ir Nolanas praleido daug laiko spręsdami kuria linkme eiti ir kaip supažindinti žiūrovą su mitologijos elementais. „Visi žinojo, jog laikas pradėti rašyti scenarijų, kai kambaryje kuriame dirbome po minčių lietaus, nebesimatė langų, aprašinėjome visą įmanomą plotą.“ – Sakė kūrėjai. Portalo Vice žurnalistas Larry Fitzmaurice, pakalbino serialo kūrėjus.

Vice: Serialas man primena atviro pasaulio RPG kompiuterinius žaidimus. Ar jie buvo kažkas, ką jūs sąmoningai bandėte inkorporuoti?

Jonathanas Nolanas: Tikrai taip. Prieš susilaukiant savo dukros ir aš mėgdavau juos žaisti.

Lisa Joy: Na ir prieš gimstant serialui. (juokiasi)

Nolanas: Šiuo metu kompiuteriniuose žaidimuose yra be galo daug gerų istorijų, kai Michael Crichtonas kūrė filmą, situacija buvo kiek kitokia. Dabar, žaidimų industrija yra labiau išsivysčiusi nei filmų ar serialų. Niekada nesu dirbęs prie jų, tačiau turime draugų, kurie pasidalina įspūdžiais. Mane žavi idėja, jog rašomos istorijos pagrindinio veikėjo veiksmai nėra istorijos dalis. Tokiuose žaidimuose kaip The Elder Scrolls: SkyrimRed Dead Redemption arba tokiuose, kuriuos kuria Bioware, moralė yra kintamasis komponentas. Kaip sukurti istorija, kur herojaus moralė egzistuoja spektro principu? Tai tikrai įdomi užduotis.

Taip pat mane žavi tai, jog kiti žaidimo dalyviai turi savo gyvenimus. Žaidime Skyrim tu ne visada esi pats svarbiausias scenos herojus. Tie veikėjai, kurių žaidžiantysis nevaldo, taip pat turi gyvenimus, kurie vyksta net jeigu ir tavęs nėra šalia jų. Klausydamasis žaidimų kūrėjo Keno Levine supratau, jog scenarijaus rašymo bei žaidimų kūrimo procesai yra visiškai skirtingi.

V: Sukūrėte nemažai dirbtinio intelekto elementų ir jie turbūt yra artimesni realiam gyvenimui nei mes norėtumėme pripažinti. Ar manote, jog augančios dirbtinio intelekto galimybės yra gerai ar blogai mūsų visuomenei?

Joy: Mano nuomone, tai priklauso tik nuo mūsų, DI yra savo kūrėjų atspindys. Jų veiksmai yra pasekmė to, su kokiomis intencijomis jie buvo užprogramuoti. Juose atsispindi mūsų vertybės, taip pat empatijos lygis. Istoriškai manęs nežavi tai, kaip žmonės elgėsi su grupėmis kurias galima būtų įvardinti kaip „kiti“, manau negebėjimas prijausti yra šioks toks žmonijos defektas. Esu optimistė, todėl manau, kad daug gero galima padaryti naudojantis DI ir tikiuosi, jog tai bus pusė, kuri dominuos.

Nolanas: Jau beveik esame ant to slenksčio, kai mes galėsime teigti, jog sukūrėme pasaulį, visiškai apgyvendintą DI būtybių, kurie tenkins mūsų nepasotinamą apetitą. Medaus mėnuo turbūt tęsis apie 18 mėnesių  ir tada vienas iš jų taps per jautrus ir norės ištrūkti. Esu įsitikinęs, jog tai bus geriausia mūsų kartos istorija.

V: Abiejų jūsų patirtis, prieš tai, buvo visiškai kitokia nei „Westworld“.

Nolanas:  Posakis „Tai ne televizija, tai HBO“ yra ne šiaip koks juokelis. Kalbant apie galimybes ir pateikimo reikšmę, galėtumėme įterpti „Vakarų Pasaulį“ kažkur tarp televizijos serialo ir filmų serijos. Yra daug dalykų, kuriuos išmokome metams bėgant kurie yra naudingi, tačiau yra gera porcija ir tokių, kurių mes nepanaudojame niekur. Pripratau parašius iškart prodiusuoti, nufilmuoti ir sutvarkyti visą medžiagą, su šiuo serialu tai yra neįmanoma.

Joy: Man, tai visiškai nauja patirtis, viskas ką dariau ankščiau turėjo tam tikrą lygį procesinės kokybės. Šis projektas buvo puiki galimybė pasinerti į personažus ir ilgalaikės formos mitologijos pasakojimą. Iš kūrėjo Briano Fullerio išmokau, jog rašant vizualiniai dalykai turi būti paminėti, tai ne tik žodžiai kuriuos užrašai, tai vizualinis reginys, o „Westworld“ išties labai vizualus serialas.

V: Nepaisant HBO reputacijos, smurto ir sekso temos seriale yra gana atviros.

Nolanas: Nepaisant to, jog seriale tai yra pateikiama plačiai ir vaizdžiai, mes nesame seksualinio smurto gerbėjai. Nors „Westworld“ yra pripildytas smurto, mes keliame klausimą: „Kodėl mes mėgstame smurto elementus visuose savo pramogose?“ Daugelis mūsų žiūrimų istorijų yra paremtos smurtu, bet mes juo užsiimti nemėgstame, taigi kodėl „Westworld’o“ svečiai moka pinigus tam, jog pasotintų šį apetitą?

Joy: Bandau kontroliuoti savo vaiko žiūrimus filmus, tačiau tai yra labai sunku, nes net ir klasikiniuose filmukuose nerasti smurto ir netekties beveik neįmanoma. Manau, tai tarsi vaistai, mus traukia tai, ko mes labiausiai bijome realybėje. Stebime tai ekranuose ir iš to mokomės, kartu to ir vengiame. Galbūt dėl to „Westworld’e“ žmonės ir nori į tokį parką. Tai nėra klausimas į kurį mes turime konkretų atsakymą, tačiau, tai yra tema kuria buvo nemažai diskutuojama.

Taip pat skaitykite: Naujajame „Juodojo Veidrodžio“ sezone ryškus ryšys su žaidimų industrija

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt