Šiomis dienomis labai dažnai visą pasaulį apskrieja „Youtube“ klipai, kuriuose vakarinių JAV pokalbių laidų vedėjai sugalvoja linksmiausius pokštus savo svečiams ar, kai kuriais atvejais, net ir visam pasauliui. Tai jau tapo savotiška tradicija, kuomet vėlai vakare amerikiečiai gali įsijungti televiziją ir žiūrėti valandos trukmės laidas, kurios visiškai neapkrauna smegenų, o jų vedėjai ir pašnekovai suteikia reikiamo atsipalaidavimo prieš miegą. Nepaisant to, kad vėlyvosios pokalbių laidos dabar yra tapusios itin konservatyvia televizijos šaka, jų susiformavimui reikėjo labai daug laiko.
Penktajame dešimtmetyje, pradėjus populiarėti vis dar neįprastam televizoriui, televizijos situacija buvo prasta. Tuo metu žmonių namuose svarbiausią vietą vis dar užėmė radijas, jau kelis dešimtmečius buvęs svarbiausiu žinių ir pramogų šaltiniu. Tuo metu į NBC televiziją, kurios vienintelė konkurentė buvo CBS, buvo pakviestas Patas Weaveris. Žymios aktorės Sigourney Weaver tėvas buvo pirmasis žmogus, kuris sugalvojo laidų metu įterpti reklamas. Tai išgelbėjo televiziją nuo tapimo vien komerciniu produktu, kadangi tuomet individualios laidos būdavo perkamos vieno rėmėjo, o jo pasitraukimas reikšdavo ir laidos išnykimą.
P. Weaveris kartu buvo ir pirmasis žmogus, kuris sugalvojo, jog žmonėms reikia pramogų prieš miegą. Lengvo pobūdžio laidos televizijoje nebuvo naujovė. Edo Sullivano vedama laida „The Ed Sullivan Show“, pasirodžiusi 1948 metais, susilaukė neįtikėtino populiarumo. Laidos rengėjai pirmieji suprato, kokią svarbą televizijai turi geriausias sekmadienio vakaro laikas, pritraukiantis didžiausią auditoriją. Dėl geriausio dienos laiko (prime time) besipešančios televizijos atvėrė kelią naujai inovatyviojo P. Weaverio idėjai – vėlyvai pramoginei laidai.
Pirmasis bandymas truko vos vienerius metus. 1950 metais per NBC šiokiadieniais vidurnaktį pradėta rodyti „Broadway Open House“ laida neturėjo nuolatinio vedėjo ir dažniausiai susidėjo iš linksmų Brodvėjaus aktorių pasirodymų. Nors oficialioje versijoje yra teigiama, jog laida buvo nutraukta tik dėl nedidelės auditorijos, dabar manoma, kad NBC vadovai netikėjo tokio pobūdžio laidų sėkme ir manė, jog vidurnaktis yra tiesiog per vėlus laikas žiūrovams.
Tuo pat metu Los Andžele kilo jauno radijo laidų vedėjo Steve’o Alleno žvaigždė. Iš pradžių įkalbėjęs vietinės radijo stoties programų sudarytojus transliuoti jo pramoginę laidą penkis kartus per savaitę, S. Allenas vėliau persikėlė į vėlyvą metą, kur ilgainiui sukūrė itin populiarią valandos trukmės pokalbių laidą. S. Alleno klausė tiek daug žmonių, kad vyras nusprendė į radijo studiją sukviesti auditoriją. Tai privedė prie vieno žymiausių S. Alleno karjeros įvykių, kai neatvykus lauktam svečiui laidų vedėjas eterį nusprendė užpildyti pokalbiais su studijoje esančiais žiūrovais, taip tik dar labiau išgarsindamas savo asmenybę.
Po to, kai „CBS Radio“ suteikė S. Allenui nacionalinę auditoriją, CBS kanalo vadovai nusprendė, jog vyras puikiai tiks televizijos laidai. „The Steve Allen Show“ buvo rodoma vos porą metų ir, nesulaukusi taip reikalingos auditorijos, buvo nutraukta. Po dar kelių bandymų televizijoje S. Allenas paskutinę minutę buvo pakviestas vienam vakarui vesti žymaus vedėjo Arthuro Godfrey kuriamą pramoginę laidą „Talent Scouts“. Šis pasirodymas susilaukė didelio pasisekimo ir vyras iškart tapo nacionaline žvaigžde.
Svarbiausiu S. Alleno karjeros žingsniu tapo sprendimas vienoje iš dukterinių NBC televizijų 1953 metais kurti vėlyvą pokalbių laidą. Čia vedėją ir pastebėjo P. Weaveris, supratęs, kad jo planui reikia būtent tokio žmogaus. Taip 1954 metų rudenį NBC televizijoje gimė laida „Tonight“, iki šiol išliekanti bene žymiausiu amerikietiškos televizijos prekiniu ženklu.
Tai, kas „Tonight“ buvo sukurta per tris metus, kol laidą vedė S. Allenas, vis dar sudaro pagrindinį vėlyvųjų laidų branduolį. Dažnai juokaujama, kad pokalbių laidos yra kuriamos pagal itin konservatyvų šabloną: iškalbą turintis vidurinio amžiaus baltaodis vyras, dirbtinai besijuokianti auditorija studijoje, blizgančios dekoracijos ir, svarbiausia, linksma nuotaika. Komedija ir buvo stipriausias tuometinio „Tonight“ ginklas, kadangi S. Allenas karjerą pradėjo kaip komikas ir kiekvieną dieną kūrė būtent dviejų valandų trukmės pramoginę laidą, kuri kuo toliau, tuo labiau traukė žiūrovus nemiegoti ir po vidurnakčio.
Savo naujomis idėjomis S. Allenas keitė televiziją. Jo laidos niekad nebuvo kruopščiai suplanuotos ir kartu su draugais kuriama dviejų valandų trukmės laida dažniausiai susidėdavo iš improvizacijų. Dėl to eteryje neretai atsirasdavo iš anksto neplanuotų situacijų, tačiau S. Alleno profesionalumas garantavo, kad niekad neatsitiks kažkas, kas peržengtų visas ribas. Kelią į televiziją tuo metu po truputį prasimušė ir politinė satyra, kuri anksčiau buvo būdinga tik radijo laidoms, kadangi televizijų vadovai bijojo supykdyti savo rėmėjus.
„Tonight“ tapo ir viena pirmųjų laidų, kuriose televizijos įtaka buvo naudojama siekiant atkreipti dėmesį į visuomenėje paplitusias problemas. S. Allenas garsėjo savo išsilavinimu, apie ką byloja ir daugybė jo paties parašytų knygų, todėl vyrui buvo svarbu pasinaudoti savo pozicija kalbant jam rūpimomis temomis. Dažniausiai tai pasireikšdavo dėl S. Alleno meilės džiazui, kuriame didžiausiais pasiekimais visuomet didžiavosi juodaodžiai. Į savo laidą kviesdamas garsiausius džiazo atlikėjus vedėjas sugebėdavo pokalbių su jais metu nukrypti nuo muzikos ir atkreipti dėmesį į rasinę diskriminaciją, kuri šeštajame dešimtmetyje vis dar buvo jaučiama.
Visgi S. Allenas svarbiausio visų vakarinių laidų elemento tobulinimą paliko ateities kartoms. Nepaisant to, kad per tuos tris metus „Tonight“ pasirodė nemažai publikai ir pačiam vedėjui įdomių svečių, šiomis dienomis visiškai įprastų pokalbių su jais nebūdavo. Svečiai atvykdavo į pramoginę laidą, kur jiems buvo suteikiamas laikas parodyti geriausią savo programą ir taip išgarsėti prieš nacionalinę auditoriją. S. Alleno „Tonight“ buvo neabejotinas žanro pradininkas, nustatęs gaires ateičiai, tačiau tai vis dar buvo daugiausiai iš nerimtų situacijų susidėjusi laida. Toks stilius nešė nemažą pelną, dėl ko S. Allenas ilgainiui gavo laidą ir geriausiu sekmadienio vakaro laiku tam, kad galėtų prislopinti CBS kanale buvusio E. Sullivano populiarumą, bet toks intensyvus grafikas vyrą tik dar labiau nuvargino ir privertė pasitraukti iš „Tonight“ vedėjo pareigų.
Po S. Alleno išėjimo NBC sunkiai sekėsi susigrąžinti auditoriją. Vietoje „Tonight“ rodyta laida „America After Dark“, didžiausią dėmesį skyrusi paprastoms žinioms, buvo pripažinta kaip netinkamas būdas užpildyti laiką, skirtą pramogoms. Tai dar kartą privertė NBC ieškoti naujo žmogaus, kuris būtų toks unikalus, kad galėtų sugrąžinti prarastus reitingus. Šį kartą kanalo vadovus sėkmė aplankė greičiau. Radijuje didelio populiarumo sulaukęs, o vėliau į televiziją perėjęs Jackas Paaras buvo tai, ko taip reikėjo „Tonight“ laidai – ryški vyro asmenybė garsėjo jau kurį laiką.
Iš pirmo žvilgsnio J. Paaro eros „Tonight“ buvo kitoks darinys nei jo pirmtako laida. Čia buvo kur kas mažiau įprastų kvailiojimų ir įvairių pasirodymų, tačiau nuo pramoginių laidų tipo per daug nebuvo nutolta – humoras buvo perkeltas į pokalbius su svečiais, kas ilgainiui tapo kertine vakarinių laidų dalimi. Nors J. Paaras buvo pirmasis žmogus televizijoje, kuris rimtai žiūrėjo į įdomių pašnekovų kvietimą pokalbiams, jis kartu ir išrado, ir ištobulino vakarinių laidų pokalbių meną.
Vedėjui labai padėjo tai, jog jis turėjo užsitarnavęs reputaciją ir jo asmenybė darė įspūdį visiems pašnekovams. Tai aiškiai matėsi – J. Paaras nebijojo provokuoti savo svečių, kreipdavo pokalbius jam įdomia linkme ir elgėsi nuoširdžiai, nesigėdydamas juoktis ar liūdėti kartu su žiūrovais. Vedėjo elgesys kėlė akivaizdžią pagarbą ir tokiems pašnekovams kaip Fidelis Castro ar Johnas F. Kennedy, žmonėms, kurių reputacija tuo metu žavėjo visą pasaulį. Visa tai yra įprasta dabartiniams pokalbių laidų vedėjams, bet šeštojo dešimtmečio pabaigoje toks žmogus buvo visiška naujovė, ir drąsūs J. Paaro poelgiai pritraukė vis daugiau žiūrovų.
Nenuostabu, kad būtent per tuos penkerius metus „Tonight“ pasiekė savo reitingų viršūnę. Prie to labai svariai prisidėjo ir J. Paaro užsispyrimas bei nenorėjimas taikstytis su žmonėmis, kurie jam pastoja kelią. Jis nevengė šaipytis iš konkurentų ar kritikų, kas dažniausiai buvo pateikiama juoko forma, tačiau buvo ir išimčių. To meto žiniasklaidoje neliečiamu asmeniu laikytas žurnalistas Walteris Winchellas turėjo tokią reputaciją, kad jo straipsniai užbaigdavo daugelio žmonių karjeras. Kuomet W. Winchellas nusprendė sukritikuoti J. Paarą, pastarasis nepasidavė ir laidoje viešai pradėjo juoktis, o vėliau – ir atvirai šaipytis iš savo kritiko. Po viešo dviejų vyrų konflikto W. Winchellas buvo priverstas pasitraukti iš tuometinio savo darbo, ir šis įvykis daugelio iki šiol yra laikomas kertiniu momentu, kuomet televizija parodė, kad žiniasklaidoje ji gali rimtai konkuruoti su spauda.
Kitas su J. Paaru susijęs skandalas kilo 1960 metais, kuomet NBC televizija nusprendė netransliuoti vienos vedėjo monologo dalies bijant, kad visuomeninei televizijai tokia komedija gali būti per daug stipri. Kitos laidos metu J. Paaras viešai pasmerkė tokį vadovų sprendimą ir tiesioginiame eteryje pareiškė, jog pasitraukia iš „Tonight“ vedėjo pareigų. Į darbą vyras grįžo tik po mėnesio, kuomet NBC atsiprašė už tokį savo poelgį. J. Paaras į šį skandalą viešumoje vėliau žiūrėjo su humoru, tačiau praeities nuoskauda liko. Ilgainiui emocingam vedėjui nusibodo rutina ir 1962 metais jis nusprendė iš „Tonight“ pasitraukti visam laikui. Laidos vairą perėmė Johnny Carsonas – žmogus, kuris visam laikui pakeitė televiziją.
Tai yra pirmasis iš trijų straipsnių, pasakojančių apie JAV vakarinių pokalbių laidų istoriją. Savaitgalį laukite antrosios dalies, kurioje bus aprašyti Johnny Carsono karaliavimo televizijoje ypatumai.
Originalus įrašas tinklaraštyje Telemano BLOGas
