Nors studentų vidutinės mėnesio pajamos yra 2,5 karto mažesnės nei vidutinis šalies atlyginimas, jie sugeba dar ir sutaupyti. Tai patvirtino „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto kartu su Lietuvos studentų atstovybių sąjunga atliktas studentų finansinės situacijos tyrimas, kuriame dalyvavo beveik 10 tūkst. aukštųjų mokyklų auklėtinių.
Gegužės 10 d. vykusios konferencijos „Jaunimo finansai: ateitį kuriame šiandien” metu pristatytas tyrimas atskleidė, jog vidutiniškai vieno studento pajamos per mėnesį siekia 615 Lt. Didžiausias pajamas gauna sostinės ir uostamiesčio studentai, kukliausios sumos užfiksuotos Šiaulių ir Vilniaus rajone gyvenančių, bet gretimų didmiesčių aukštosiose mokyklose studijuojančių jaunuolių mėnesio biudžetuose.
Nepaisant nedidelių pajamų, studentai visų pinigų išleisti neskuba. Beveik penktadalis apklaustųjų tam tikrą sumą santaupoms atideda kiekvieną mėnesį, o dar beveik pusė studentų tai daro nereguliariai. Pirmieji per mėnesį vidutiniškai santaupoms skiria 167 Lt, ne tokie finansiškai disciplinuoti ar mažesnes finansines galimybes turintys studentai – 76 Lt.
Anot „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovės Lietuvoje Odetos Bložienės, tokios tendencijos demonstruoja, kad reguliaraus taupymo įpročius galima išsiugdyti gaunant net labai mažas sumas. „Jei per mėnesį jaunuolis į taupyklę sugeba įmesti nors litą ar du, ir tai daro reguliariai, tai yra sveikintinas finansiškai atsakingo elgesio įprotis. Augant pajamoms toks asmuo santaupoms skirti sugebės gerokai reikšmingesnes sumas“, − komentuoja O. Bložienė.
Tiesa, finansų ekspertė pastebi, jog studentiškam taupymui koją gali pakišti auganti pradelstų mokėjimų našta. Asmeninės kredito istorijos sistemos Manocreditinfo.lt duomenimis, skolininkų, kurių amžius svyruoja nuo 18 iki 24 m., per metus padaugėjo 63 proc., o jų pradelstų mokėjimų suma išaugo 57 proc. Gegužės 1 d. jaunuoliai buvo sukaupę 28,7 tūkst. pradelstų mokėjimų už telekomunikacijų sektoriaus paslaugas, dar 26,2 tūkst. atvejų fiksuojama nebankiniam sektoriui, 19,1 tūkst. – bankiniam sektoriui.
„Karta, kuri dar tik pradeda savarankišką gyvenimą, jau turi nemažą pradelstų mokėjimų bagažą. Svarbu neužmiršti, kad kiekvienas pradelstas mokėjimas gali padaryti žalos finansinėms galimybėms ateityje“, − sako O. Bložienė.
Anot Asmeninių finansų instituto vadovės, neretai jaunam žmogui atrodo, kad užmiršus sumokėti 3 litus už telefono sąskaitą pasaulio pabaiga neateis. „Ne visuomet pagalvojama, kad net ir toks užmaršumas gali pasibaigti neišsipildžiusiomis svajonėmis. Pavyzdžiui, šį pavasarį dėl netinkamai vykdomų finansinių įsipareigojimų 3 proc. studentų buvo atsisakyta suteikti valstybės remiamą paskolą. Praktikoje yra užfiksuota atvejų, kai ir poros centų uždelstas mokėjimas sutrukdė gauti paskolą dar kartą. Todėl dėmesys kredito istorijai turėtų būti ne menkesnis nei taupymui“, − apibendrino O. Bložienė.
Apie tyrimą. Lietuvos studentų finansinės situacijos tyrimą atliko „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas kartu su Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) š.m. kovo – balandžio mėnesiais. Pranešime komentuojami 8702 respondentų, studijuojančių 39 šalies aukštosiose mokyklose, atsakymai.
