Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną keli tūkstančiai kauniečių šventė miesto centre vykusiuose renginiuose.
Vasario 16-ąją vyko šv. Mišios Kauno Kristaus Prisikėlimo ir Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčiose. Po to Kauno studentų, moksleivių bei kitų kauniečių eisena su vėliavomis žygiavo nuo Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios bei Kauno įgulos bažnyčios iki Vytauto Didžiojo karo muziejaus. Tarp kelių tūkstančių Vasario 16-osios renginiuose dalyvių buvo labai daug jaunimo.
12 val. prasidėjo iškilmingas minėjimas. Tradiciškai vyko Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija, po to miesto vadovai, LR Seimo nariai, Vyriausybės atstovai padėjo gėlių prie Nežinomojo kario kapo ir Laisvės paminklo.
Miesto meras Andrius Kupčinskas, kaip ir visada valstybės švenčių metu, pasipuošęs tautiniais rūbais, pasveikino kauniečius, pažymėjo, kad Vasario 16-oji yra ypatinga šventė, nes būtent tada, po Vasario 16-osios, buvo padėti valstybės kūrimo pamatai. Jis akcentavo, kad valstybė, tai mes visi, kad tik nuo mūsų atsakomybės, pastangų priklauso ir priklausys valstybės ateitis, jos likimas ir žmonių gerovė.
„Vasario 16-oji primena valstybės nueitą kelią. Už valstybės atkūrimą reikia padėkoti Vasario 16-osios Akto signatarams ir visiems, kurie išsaugojo valstybingumą: karininkams, partizanams, politiniams kaliniams ir tremtiniams.
Mes minime tris su valstybingumu susijusias datas: Liepos 6-ąją, Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją. Visos jos svarbios, visos pabrėžia mūsų valstybės istoriją. Būtų gerai, kad daugiau neatsirastų datų, žyminčių valstybingumą. Laisvė ir Nepriklausomybė turi visada degti kiekvieno mūsų širdyje. Savo darbais kasdien ir kantriai turime kurti valstybės ateitį. Valstybę reikia auginti savo darbais, – kauniečiams kalbėjo meras A. Kupčinskas. – Šiomis dienomis minėjome Kauno universiteto įkūrimo 90-metį. Visa tai turėjo ypatingą reikšmę valstybės vystymuisi. Atidarėme parodą, skirtą Kauno pilies gynėjams. Kęstučio sūnus Vaidotas tris savaites vadovavo mūšiui. Nors pilis buvo sugriauta, tačiau šis mūšis sustabdė kryžiuočių veržimąsi į Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės vidų. Tai garbingi mūsų istorijos puslapiai“.
Minėjimo metu kalbėjo Kultūros ministras Arūnas Gelūnas, studentų atstovybės narys Justinas Staugaitis ir kt. Kaip visada, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje iš karių rankų nuaidėjo salvės – kovojusiems už Lietuvos laisvę, už ištikimybę Lietuvai, už mylimą Kauną. Minėjimo pabaigoje Vienybės aikštėje Lietuvos vėliavų spalvų juostomis apjuostas Laisvės ir kiti paminklai.
Susirinkusiems į minėjimą koncertavo folkloro ansamblis „Žaisa“ ir El-fuego“.
Iškilmingas minėjimas-koncertas surengtas ir Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. Kaip ir kasmet, Kauno valstybinėje filharmonijoje vyko mokinių chorų festivalis „Vilties daina“. Nemokamas tautinio meno koncertas „Kaip gyvastis laisva Tėvynė“ (Maironis), skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, miesto visuomenei vyko Kauno kultūros centre „Tautos namai“.
Dalyvavo Kauno kultūros centro „Tautos namai” liaudiškų šokių kolektyvai „Suktinis“, „Ainiai“, „Šėltinis“ ir Kauno technikos kolegijos liaudiškų šokių kolektyvas „Pušynėlis“.
Šventinis koncertas vyko ir kino teatre „Romuva“. Čia koncertavo Kauno muzikos ansamblis „Ainiai“ ir ansamblis „Bobų vasara“. Valstybės atkūrimo dieną minėjo visa Kauno bendruomenė. Patriotinius jausmus, pagarbą kovotojams už šalies laisvę būtina ugdyti nuo pat mažens, todėl Vasario 16-osios minėjimai vyko švietimo įstaigose, seniūnijose. Šios dienos prasmę įsisąmonino ir darželinukai, ir paaugliai, ir jaunimas – jie dalyvavo piešinių, rašinių, raiškaus skaitymo konkursuose.
