(c) I.Urbanavičiūtės/KaunoZinios.lt archyvo nuotr.
Aleksandras Tenas

„Viskas gerai? Žiogelis tikrai bus?“ – besimaišant žemei su dangumi ir likus maždaug valandai iki dar vieno puikaus vakaro pradžios tenka klausinėti organizatorių. „Bus, nebent labai stipriai lytų – tada kelsimės į vidų“ – tokį atsakymą buvo galima išgirsti iš savo telefono ragelio. Tad nieko nelaukusi dainuojamosios poezijos mėgėjų kariauna patraukė į Kauno ryšių istorijos muziejaus kiemelį, kuriame vyko trečiasis šios vasaros dainuojamosios poezijos festivalio „Senamiesčio žiogas“ koncertas. Jame debesis sklaidė ir kūryba dalijosi Gytis Ambrazevičius, Ieva Narkutė su Kęstučiu Pleita, Giedrius ir Agnė Arbačiauskai bei Andrius Kaniava ir grupė.

Lietui kiek aprimus, koncertas perkeltas nebuvo, o geros nuotaikos pasisemti susirinko pilnas Ryšių istorijos muziejaus kiemelis. Pirmasis į sceną kaip jau įprasta pakilo jaunasis atlikėjas. Šį kartą tai buvo Gytis Ambrazevičius. Vos jam užgrojus galėjai ir pasimesti, ar tik čia neatvyko vienas žinomiausių šio žanro atlikėjų Domantas Razauskas. Tačiau vos Gytis uždainavo, viskas vėl grįžo į savo vietas. Šio jaunojo atlikėjo pasirodyme netrūko sudėtingų tekstų, melodinių vingių, gitaros derinimų ir „razauskiškų“ akcentų. Vos prasidėjus koncertui – O stebukle! – lietus visiškai liovėsi, palikdamas skėčių jūra užmaršty ir leisdamas pasirodyti net žydro dangaus lopinėliams. Lūpinės armonikėlės ir gitaros garsus pakeitė švelnios pianino melodijos su alto griežimu. O Gytį Ambrazevičių scenoje pakeitė Ieva Narkutė ir altininkas Kęstutis Pleita. Duetas šio vakaro pasirodymą pavadino teminiu – „Nelaiminga meilė“. Daug ir labai nuoširdžiai apie žmonių tarpusavio jausmus dainuojančios Ievos tekstai kas kartą priverčia susimąstyti, įvertinti tai, ką turime. Na, arba ko neturime. Alto garsai tapo lyg širdies aidas apdainuojamos situacijos metu, o švelnus Ievos balsas uždarė į savas mintis, kuriose teko pervertinti visą savo gyvenimą.

Po pertraukos scenoje pasirodė Giedrius Arbačiauskas ir violončelininkė Agnė Arbačiauskienė. Savo pasirodymą pradėjęs eilėraščiu, Giedrius nuoširdžiai pasakojo apie kiekvienos dainos atsiradimą, o šie pasakojamai būdavo apipinti dvylikastygės gitaros melodijom bei viską dar labiau paryškinančiais violončelės garsais. Šį ramų ir šiltą duetą pakeitė Andrius Kaniava ir grupė: Aleksandras Tenas (gitara) ir Sigitas Mickis (klavišiniai). Artistiškos ir linksmos dainos apie gyvenimą ir supančius žmones neleido dingti šypsenoms. Šiltas bendravimas su publika susilaukė šios palankumo, o gera nuotaika buvo garantuota iki pat koncerto pabaigos. Nors likus vos porai dainų iki koncerto pabaigos, lietus sugrįžo, Andriui ištarus „Ai, koks skirtumas“, programa nebuvo trumpinama, o ir žiūrovai nežadėjo skirstytis. Šiltai aplodismentais išlydėjus atlikėjus, Žiogas nuliuoksėjo slėptis nuo lietaus kviesdamas jau rugpjūčio 4-ąją sugrįžti į tą patį Kauno Ryšių istorijos muziejaus kiemelį, kuriame vėl skambės gerą nuotaiką ir šilumą nešančios dainos.

Vilmanto Ramono nuotraukas iš renginio galima rasi čia.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: