(c) KaunoZinios.lt archyvo nuotr.

Lapkričio 5-ąją Kauno Menininkų namuose kauniečiai bei miesto svečiai galėjo vėl ieškoti. Ne, ne tik ieškoti, o, svarbiausia, ir rasti. AtRasTi. Čia vyko paskutinioji audiovizualinė menų sintezė „AtRasTi4“. Tai galimybė pasirodyti jau atrastiems, o tuo pačiu ir pačiam žmogui atrasti kažką naujo, kažką tikro, kažką sau – „Tai, ką gali atrasti ir Tu.“

Renginį pradėjo jau ketvirtąjį kartą čia dalyvavusios šokėjos Mildos Steponavičiūtės ir fotografės Godos Marijos Norkutės projektas „M“, kuriame skambant stingdančiai muzikai, fone besikeičiant nuotraukoms, scenoje modernų šokį atliko M.Steponavičiūtė. Nespalvotos arba su minimalistinėmis spalvomis nuotraukos ir prieblanda privertė žiūrovus sustingti savo kėdėse. Projekto išpildymas sukūrė ieškančio, iš savo vidinio pasaulio norinčio išsivaduoti žmogaus įspūdį.

Šias menininkes scenoje pakeitė Artūras Bulota ir Eugenija Baldakova. Šie jaunuoliai, pasivadinę „Novels“ pristatė debiutinę kompoziciją „Dialogs“. Elektronikos, sintezatorių ir elektrinės gitaros pagalba buvo papasakotas pusvalandžio trukmės pasakojimas apie jausmus, meilę, sumaištį – dalykus, kurie negali egzistuoti vienas be kito. Juk meilė – jausmas, įnešantis tiek sumaišties kiekvieno žmogaus gyvenime.

Su dueto pasirodymo pradžia, buvo pradėtas rodyti filmukas apie šį koncertų ciklą. Tai Akvilės Snaskienės nuotraukos ir Marijos Misevičiūtės tekstų ištraukos Tado Čapausko sujungtos į vieną kompoziciją, pavadinimu „Words“ (angl. žodžiai – KaunoZinios.lt) stebino žiūrovus viso koncerto metu. Muzika tapo lyg fonu, sustiprinančiu įspūdį. „We don‘t need big miracles to be happy“ (angl. „Mums nereikia didelių stebuklų, kad būtume laimingi“ – KaunoZinios.lt) buvo viena iš į daleles po žodį ar du suskaidytų frazių, kurios buvo stiprinamos abstrakčių, peizažinių ar portretinių nuotraukų pagalba.

Gediminas Gelgotas žiūrovams padovanojo minimalistinį Hans Otte kūrinį „The Book Of Sounds“. Jis įrodė, kad energija yra žymiai svarbiau už sudėtingiausias variacijas, besikeičiančius tonus. Benutylantys ir vėl garsėjantys pianino garsai pasklido visoje salėje ir sukūrė mistišką atmosferą, kurią galėjo pajusti kiekvienas. Nereikėjo net stengtis, kad ji tave pasiektų – ji tiesiog tvyrojo ore.

O jaunieji Kauno 1-osios muzikos mokyklos styginių instrumentų ansamblio nariai Živilė Dumbraitė, Paulina Nalivaikaitė, Marija Janulevičiūtė, Žilvinas Vidmantas, Kristupas Biržietis, Raminta Aukštakalnytė, Jaunius Juškys, jų vadovė Kristina Katavičiūtė-Kuzminovienė, bei jau scenoje pabuvojęs Artūras Bulota atliko kompozitorės Giedrės Pauliukevičiūtės-Dabulskienės kompoziciją „Oratio“. Tai mistinė malda smuikams ir elektrinei gitarai. Jaunųjų smuikininkų melodijos palietė kiekvieną kūno centimetrą, o elektrinės gitaros garsai sustiprino įspūdį ir nepaliko abejingų.

„Mano funkcija šiame projekte yra sujungti visus menininkus į vienį, įtikinti, kad jie gali būti visi drauge. Tai nėra koncertas, tai nėra skirtingų programų visuma, tai kažkas, ką vienija bendra idėja – toks visada buvo mano siekis. Visi keturi šio projekto renginiai vyko skirtingu metų laiku. Šis išsiskiria šiuolaikinio akademinio meno gausa . Renginys vyksta iš karto po Vėlinių, todėl jame sąmoningai yra įvairių reiškinių, susijusių su dvasiomis, įvilktų į tam tikrus simbolius. Tai buvo ramus renginys, iš žiūrovų reikalavęs ir susikaupimo, ir įsiklausymo. Daugeliui dalyvių tai vienas pirmųjų pasirodymų scenoje, bet šalia jų mes matėme tokius profesionalus kaip Gediminas Gelgotas. Šis kontrastas mūsų nebaugino, o tik dar labiau įkvėpė. Mano nuomone, menų sintezės projektai turi apjungti ne vien tik žinomus veidus, bet turi ir sukurti galimybę pasirodyti visiškai jauniems, pradedantiems įvairių sričių menininkams. Ir parodyti jiems, kad jie jau pakankamai tvirti ir lai jie išdrąsėja ir juda toliau, patiki, kad dalintis tuo, ką tu žinai, yra malonumas. Mano dvasinė būsena šiuo metu yra turbūt geriausia per visus keturis renginius. Nežinau, kodėl taip yra. Matyt, todėl, kad šis renginys buvo ilgiau brandintas, lauktas ir jis buvo visiškai naujas ir netikėtas, bet aš manau, kad nuoširdžiausias. Jame buvo daug sutelktumo, įsijautimo, ramumo iš žiūrovų salėje. Man, kaip idėjos autorei, tai buvo labai malonu, tikiuosi, mano draugams ir bičiuliams, kurie pasirodė, buvo taip pat malonu parodyti tai, ką jie paruošė.“ – po renginio džiaugėsi ir viltimis dalijosi projekto organizatorė ir idėjos autorė Audronė Pauliukevičiūtė.

Tokie „AtRasTi“, kokius žiūrovai matė nuo praėjusių metų lapkričio, baigėsi, tačiau Audronė suteikė vilties, kad galbūt kiek kitokia forma, galbūt kitaip, bet tokie projektai kitąmet sugrįš į Kauną.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: