Slapta darytos fotografijos CNN

Medija gigantas CNN publikavo telefoninę ir slaptų kamerų medžiagą iš to, kas atrodė kaip „vergų aukcionai“, vykstantys Libijoje. Nuotraukos, taip pat ir keli video, gauti CNN žurnalistų, dirbančių po priedanga, sudrebino tarptautines bendruomenes: medžiaga demonstravo kaip Vakarų Afrikos migrantai yra mainomi į kitas „gėrybes“ nelegaliuose prekybos žmonėmis tinkluose.

„Ar kam nors reikia kasėjo? Jis kasėjas, didelis stiprus vyras, jis kas.“ sako pardavėjas apsirengęs kamufliažine apgranga. „Kas stato?“

Pirkėjai atsiliepia, sakydami kainas. „Viskas nusprendžiama per kelias minutes ir vyrai yra perduodami į savo naujųjų „šeimininkų“ rankas.“ praneša CNN.

Nors kai kurie Libijos žurnalistai suabejojo pranešimo autentiškumu, visiškai nieko naujo, kad migrantai Libijoje patiria sistematišką priekabiavimą ir išnaudojimą. Šią vasarą daugelis žmonių, kurie tikėjosi per Viduržemio jūrą pasiekti Europą, buvo sugauti prekiautojų žmonėmis ir atvežti į apgaulingus Libijos sulaikymo centrus.

„Jie mane plakė, skaldė man antausius ir mušė, kol tuo metu aš kalbėjau su savo motina, kad ji išgirstų mane verkiantį,“ sakė Išmaelis Kontė,  25 – erių jaunuolis iš Siera Leonės, prisimindamas savo siaubingą kelionę per pietinės Libijos dykumas kartu su prekiautojais žmonėmis.

CNN pranešimas, ypač jame pateikta medžiaga, sukėlė naują pasipiktinimą šia situacija. Praeitą savaitę, Jungtinių Tautų sekretorius-generolas Antonio Guterresas pareiškė, kad „šiame pasaulyje nėra vietos vergijai ir šie veiksmai yra žmogaus teisių pažeidimai, kurie gali būti laikomais nusikaltimais prieš žmoniją.“ Jis pavedė Libijos valdžiai ištirti šią krizę, kol tuo tarpu daugybė Vakarų Afrikos tautų atšaukė savo ambasadorius iš Tripolio, arba išsiuntė atgal Libijos pasiuntinius jų šalyse. Taip pat vyko protestai ir keliuose Europos miestuose. Antradienį Prancūzijos diplomatai reikalavo skubaus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos susirinkimo.

Didžiulė problemos dalis yra tai, kad Libijos valstybėje vyrauja chaosas, kadangi ją valdo trys priešiškai viena kitai nusiteikusios vyriausybės, ir dauguma šalies regionų yra kontroliuojami milicijos, kuri yra niekam nepavaldi. Nuo pat diktatoriaus Muamaro Gadafio mirties 2011 – aisiais, šalis tapo vietinių prekybos žmonėmis centrų, kurie vilioja Vakarų Afrikos gyventojus pažadas apie geresnį gyvenimą Europoje, įkaite. Daugiau nei 150,000 migrantų ir pabėgėlių jau kirto Europos sienas per pastaruosius 3 metus.

Ir nors viena iš Jungtinių Tautų pripažintų Libijos vyriausybių pradėjo tyrimą dėl prekybos vergais, jie pabrėžė, kad Libija „išgyvena sunkius laikus, kurie paveikė ir valstybės piliečius“ ir teigė, kad „nėra teisinga, kad atsakomybę už šią migraciją turi prisiimti vien Libija, kadangi visi vienbalsiai sutiko, kad tai viršija jos, kaip valstybės, galimybes“.

„Kad ir kaip tai šokiruotų, tai tiesa. Priežastis dėl kurios gali vykti vergų prekyba yra ta, kad Libijoje nėra apibrėžtų įstatymų.“ Sakė Leonardas Doyle iš Tarptautinės Migracijos Organizacijos. „Libija yra maždaug tokio dydžio kaip Prancūzija, kuri turi daugybę vietos. Migrantai, naršydami Facebook mato naujo gyvenimo pažadą ir mano, kad Europoje jų laukia kažkas nuostabaus, nes prekiautojai žmonėmis piktnaudžiaja sistema ir pardavinėja šį melą.“

Nepaisant to, vis daugiau ir daugiau migrantų susiduria su tuo, kad Europos durys jiems uždarytos, kadangi žemynas nenori turėti su jais jokių reikalų. O ir pats kelias į Europą yra sudėtingas ir mirtinas. Ketvirtus metus iš eilės, daugiau nei 3,000 migrantų ir pabėgėlių kasmet nuskęsta Viduržemio jūroje. Su Italijos pagalba, Libijos krantų apsaugos tarnybos pagauna vis daugiau ir daugiau valčių, kurios gabena pabėgelius – šis rezultatas yra palankus Europai, tačiau kartu tai palieka migrantus, kuriems jų šalyje yra grasinama, pavojuje. Jungtinių Tautų žmogaus teisių pranešimas rugsėjo mėnesiui perspėjo dėl „paslėptos žmonijos nelaimės“, kuri vyksta prie Libijos krantų, pranešdamas apie apiplėštus, išprievartautus ir nužudytus migrantus.

Apytiksliai duomeys teigia, kad Libijoje „įstrigę“ gali būti nuo 400,000 iki 1 milijono migrantų. Valstybės sulaikymo centrai yra perpildyti ir nepakankamai finansuojami, ir daugybė migrantų pradingo šešėliniame kriminaliniame pasaulyje, pilname prievartos. Dėmėsys taip pat buvo atkreiptas į Libijoje plačiai paplitųsi sentimentą nukreiptą prieš tamsaodžius, kuris skatina visuomenės abejingumą.

Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas, neseniai lankė Vakarų Afrikos šalis, pabrėžia poreikį stabilizuoti Libijos situaciją. Prezidentas siekia išorinio palaikymo tam, kad būtų galima evakuoti migrantus atgal į jų gimtąsias šalis.

Tačiau Macronui, kaip ir visam Vakarų regionui, kyla dar viena moralinė problema. Prancūzija, kartu su Jungtinėmis Valstijomis, buvo viena iš lyderių planuojant ir vykdanti tuometinio Libijos lyderio Gaddafio nuvertimą. Nuo tada Libija tapo silpna valstybe, beveik be jokios apsaugos, kur tikrąją valdžią turi nesąžininga milicija.

„Mes negalime net spėlioti, kokio didumo yra žala, padaryta migrantams, visose šiose vietose, kurių nepaliečia įstatymas.“ rugsėjo mėnesio pranešime teigė Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisaras Zeidas Ra‘ad Al Huseeinas. „Libijos migrantų problema jau buvo didelė Gaddafio valdymo laikotarpiu, tačiau po to ji tapo tiesiog katastrofiška.“

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: