Sebastianas Kurzas © Wikimedia Commons archyvo nuotr.

2017-ieji metai dešiniųjų pažiūrų partijoms buvo sėkmingiausi šiame amžiuje. Į Bundestagą pateko nacionalistinė, konservatyvi ir euroskeptiškai nusiteikusi „Alternatyva Vokietijai“. „Laisvės partija“ šiai diena yra antra didžiausia Nyderlanduose. „Nacionalinis frontas“ pavasarį dalyvavo antrajame Prancūzijos prezidento rinkimų etape. Išimtimi netapo ir Austrija, kurioje į valdžią atėjo konservatyvių pažiūrų „Liaudies partijos“ ir kraštutinių dešiniųjų „Laisvės partijos“ suformuota koalicija. Tai – visai Europai įdomi koalicija, kurios centre dar įdomesnė jauna figūra, panašu, galinti keisti Europos politinį žemėlapį.

Sebastianui Kurzui buvo vos 27-eri, kai jis tapo jauniausiu užsienio reikalų ministru šalies istorijoje. Dabar jam jau 31-eri, o jis pats yra jauniausias valstybės vadovas Europoje – Austrijos kancleris. Dažnai jis sulyginamas su Prancūzijos prezidentu Emanueliu Makronu ir Kanados ministru pirmininku Justinu Trudo. Į susitikimus skraidantis ekonomine klase, visur lydimas ne tik plačios šypsenos ir galantiškų manierų, bet ir paauglystės meilės Suzanos, jaunasis politikas netruko užkariauti Austrijos piliečių palankumą. Nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip kandidatas, kurį mielai pasirinktų nemaža dalis balsuojančių, po Sebastiano Kurzo pergalės rinkimuose, Europoje ir visame pasaulyje nuskambėjo ir pavojaus varpas.

Partnerystė su Laisvės partija

Koaliciją pasirinkus sudaryti su „Laisvės partija“, kuri buvo įkurta dar 1956-aisias buvusių nacistinės ideologijos šalininkų, pasaulis pradėjo kurti įvairius galimus scenarijus, kaip ši „draugystė“ gali pasisukti.

Laisvės partijos“ lyderis, dabartinis Austrijos vice-kancleris Heinzas-Kristianas Strache dar visai neseniai buvo siejamas su įvairiausia politikui netinkama veikla. Anksčiau spaudoje buvo viešintos nuotraukos, kuriose Strache leidžia laiką su sukarinta ir Austrijoje uždrausta nacistine organizacija. Kitados dabartinis šalies vice-kancleris buvo Vokietijos policijos sulaikytas eitynėse, kurias organizavo neonacių grupuotė. Ne gana to, visai neseniai spaudoje buvo pasirodžiusi informacija apie neva galimą „Laisvės partijos“ lyderio piktnaudžiavimą narkotinėmis medžiagomis. Atvirai kalbėta ir apie jo šiltus santykius su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu bei dešiniųjų partijomis Vakarų Europoje.

Tiesos dėlei vis dėlto reikia paminėti, kad pati „Laisvės partija“ jau seniai nebėra traktuojama kaip neva nacistinę ideologiją propaguojantis valdžios organas ir Austrijoje turi nemažą balsuojančių paramą. Kertiniai šios partijos ideologijos aspektai, kuriuos rinkimų metų „pasiskolino“ ir pats Sebastianas Kurzas (tuometinis „Liaudies partijos“ lyderis), buvo labai svarbūs išrenkant jį ir jo partiją į valdžią.

Šioms dviems partijoms sudarius koaliciją tapo akivaizdu, kad svarbiausiais valdančios daugumos koncentracijos taškais taps imigrantų ir pabėgėlių, islamo ir užsienio politikos klausimai. Bet ar iš tiesų ši valdžia gali būti tokia pavojinga, kokią ją bando pavaizduoti politinė kairė?

Sebastian_Kurz_and_Sergey_Lavrov_-_OSZE_2017_(35818676766)

Sebastianas Kurzas ir Rusijos federacijos užsienio reikalų ministras Sergėjus Lovrovas

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Ko galima tikėtis?

Nereikia pamiršti, jog šalį imasi valdyti ir bene svarbiausius sprendimus priimti ne kraštutinis dešinysis Strache, o jau dabar „kiek labiau dešiniuoju Makronu ar Trudo“ vadinamas Sebastianas Kurzas.

Viena koja būdama Rytų, o kita koja Vakarų Europoje, Austrija turi labai svarbią geopolitinę padėtį. Jau pirmajame savo susitikime su Europos sąjungos ir jos šalių galvomis, Kurzas prakalbo apie tai, jog Austriją mato kaip tiltą, kuris gali sujungti Rytų ir Vakarų Europą. Europa, veikianti kaip viena visuma, Austrijos kanclerio manymu turėtų susifokusuoti sprendžiant finansinius ir ekonominius klausimus, o taip pat ir kalbant apie išorinių sienų saugumą. Tiesa, pavienėms valstybėms, jo nuomone, derėtų suteikti daugiau laisvės ir nepriklausomybės priimant vienokius ar kitokius sprendimus šalies viduje.

Būtent savarankiški naujosios Austrijos valstybės veiksmai pastaruoju metu ir susilaukia nemažo atgarsio.

Visų pirma, naujoji Austrijos valdžia ėmėsi griežtinti visa, kas susiję su pabėgėliais ir imigrantais. Pradėta akyla sienų kontrolė – ypač stebimas pabėgėlių pamėgtas kelias į Vakarų ir Centrinę Europą per Balkanų pusiasalį. Taip pat, nutarta bausti tuos atvykėlius, kurie nesistengia integruotis į šalį, kurią atvyko. Tai nustebino tokias šalis, kaip Vokietija, kuri lig šiol buvo, galima sakyti, „minkšta“ šiais klausimais.

Tiesa, po tokių pokyčių ir kai kurių politikų pasisakymų, jog prieglobsčio prašantys turėtų būti laikomi sutelkti ir sukoncentruoti vienoje vietoje (o ko ne aliuzija į nacistinės Vokietijos stovyklas?), šalyje kilo ir nemažai pasipiktinimų. Tai puikiai iliustravo ir Vienoje surengtas mitingas, kurio metu žygiuojantys dalyviai skandavo „naciai lauk!”

Susitelkimas į savo šalies – Austrijos – gyventojus, mokesčių mažinimas, mažesnės lėšos, skiriamos pabėgėliams ir jų išlaikymui, tautinės sąmonės ir identiteto išlaikymas. Taip kol kas atrodo tai, ką savo šalyje nori sukurti ši, turbūt derėtų sakyti, ne tokių ir radikalių (bent jau kol kas) dešiniųjų pažiūrų, tačiau populistinė vyriausybė. Kaip tai seksis įgyvendinti jau dabar imperatoriumi Kurzu tituluojamam jaunuoliui pasakyti sunku. Į ką visai tai gali išaugti, numatyti dar sunkiu. Aišku tik viena – Sebastianas Kurzas ir jo suformuota valdančioji koalicija artimiausiu metu bus ne tik po Europos, tačiau ir viso pasaulio padidinamuoju stiklu.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: