Prancūzijos kairiojo prezidento teigimu, Prancūzijai iškilo “islamiškojo terorizmo grėsmė”. Tai galima pavadinti momentu, kai vaikštai skustuvo ašmenimis ir pagaliau suvoki, kad pėdos yra kruvinos. Te Dievas būna maloningas bet kokios religijos, konfesijos ir pažiūrų aukoms, ypač jei tai yra musulmonai.
Mes nesame kalti (ir juoba joks integraliai į Europą bežiūrįs musulmonas) dėl savo aplinkos radikalumo, todėl neturime rinkti nei Trumpo, nei le Pen, nei lietuviško radikalo. Bet tuo pačiu sykių tai nėra prašymas rinkti modernius liberalus, anei klasikinius liberalus. Vienintelis teisus požiūris yra dabar iškelti skvarbaus proto asmenis, kurie nėra radikalūs. Su išimties būsena gali tvarkytis tik įžvalgios konservatyvios personos, kurių, deja, mažai kas šiais laikais beturi.
Ši praraja veriasi dėl Senosios Europos negebėjimo laviruoti tarp kolonialistinės praeities ir dabarties darbo jėgos stygiaus. Merkel apsiskaičiavo su karo pabėgelių ir “karo pabėgelių” priėmimo į mūsų teritorijas tempais, ką jau ir daug kas pripažino, bet situacija yra nebegrįžtama. Lygiai taip pat sunkiai beištaisoma yra daugelio šalių getizacijos problema, kuri tampa lopšiu radikalybėms. Daug kas laiko Europą laisvės vieta, bet didesnei laisvei saugoti kartais reikia sugriežtintų sprendimų.
Kiekviena Europos valstybė privalo nedelsdama griežtinti apsaugą ir suspenduoti dalį potencialių laisvių. Viena yra būti laisvam tiek, kiek teigia liberalai, visai kas kita yra būti labiau saugiam dėl savo ateities, dėl savo ir artimųjų gyvybės. Mes neprivalome varyti musulmonų, neprivalome vadinti jų religijos atžagareiviška, bet privalome užtikrinti savo visuomenėse atitinkamą vakarietiškumo reikalavimą – jei esi už jo, Tau čia ne vieta; jei parodai neprielankumą, privalai palikti mūsų žemes. Nepriklausomai nuo to, ką bepasakytų postkolonializmo studijose profesoriaus vardą gavę akademikai ar populistiniai laisvės žadėtojai.
Balansas yra tikrojo konservatizmo simbolis, nes konservatizmas yra saugumo ideologija. Kiekvienas žmogus nori būti saugus, o pilietinį/bendrąjį saugumą realizuoja tik nuo naivaus liberalizmo ir buko nacionalizmo/tradicionalizmo atskirtas politinis mąstymas.
Net jei nesi krikščionis, privalai gerbti savo artimo gyvybę ir ją puoselėti. Tai yra Vakarietiško mąstymo fundamentas. Daug kas recituoja amerikietišką lozunga, kad, atisakęs laisvės vardan saugumo, prarandi abi, bet čia pamirštami du skirtingi laisvės apibrėžimai. Mūsų švietimo sistema ir popkultūra liepia laikytis modelio, kad laisvė yra bet kas, ką galime rinktis aplink, bet įžvalgusis lordas Actonas yra sudėjęs tokią frazę: “laisvė yra ne tai, ką darai, bet tai, ką turėtum daryti”. Tai yra tik kitaip perfrazuotas Vakarietiškojo mąstymo pagrindas.
Europa yra laivas, kuriam reikia herojiškų vairininkų. Daug kas džiaugiasi Boriso Johnsono tapimu atsakingu už JK užsienio reikalus, bet tai tėra jam skirta Prometėjo bausmė ir trumpalaikis (reikia pripažinti, kad ir dalinis) JK užsienio reikalų paralyžius. Tie, kurie pliaukšnojo katučių dėl Brexito ir juokėsi iš EK/EP netikusių pasisakymų greitai sulauks momento, kai privalės suprasti savo viešosios nuomonės lengvabūdiškumą. Čia – ne pokemonai, bet tikras mūsų gyvenimas, mūsų civilizacija. Čia mes privalome laikyti visus savuosius arti. Valstybes ir žmones, kurie yra pasiruošę kartu su mumis palaikyti liberalalios demokratijos (bet ne radikalaus valstybės nusekuliarinimo) vertybes.
Smūgis Prancūzijai šiandien yra likimo pirštas dėl prieš kelis amžius prisiimtų mąstymo posūkių. Ilgai naikinus savyje ne tik krikščionybę, bet ir religingumą, nenubukintas religijos radikalumo titnagas smogia atgal. Ir jo neatlaikys Philosophes idėjos. Tam pajėgios tik konservatyvios ir Bastilijos paėmimą bei masines skerdynes smerkusios idėjos, kurias daug kas nori pamiršti.
Išties, kasdieniame gyvenime daug lengviau svaidytis FB postais apie absoliučią laisvę ir šventojo liberalizmo išganymą arba trampizmo ir aklos militarizacijos pasvarstymais. Bet ne, mielieji, mus šįsyk reikia apgalvoto balso. Balso, kuris geba mokytis iš istorijos ir galvoti apie priežasties-pasėkmės ryšį.
Vien Lietuva tam yra per maža, bet GAL (viliuosi) mūsų Europon ateis keli politikos genijai, kurie gebės išspręsti krizę, kuri nėra susijusi su vokietijos pensininkų ir verslininkų banko sąskaitomis, bet yra esminė mūsų ramiam gyvenimui. Ir visgi, jūroje nebūna vien ramumos, todėl ir mūsų laivų vairininkai privalo būti pasiruošę bet kam. Net jei dėl to reikia išmesti dalį laivo krovinio ar keisti kursą.
Publikuota: facebook.com/skarolskis/
