Si Dzinpingas © Wikimedia Commons nuotr

Pekine yra įprasta, jog universitetai yra komunistų partijos pagrindas, o mokyklos laiko kovos su užsienio įtakomis frontą. Kinijos prezidentas Si Dzinpingas teigia, kad: „Mokyklos palaiko pirmąją fronto liniją, kovoje su priešiškai nusiteikusių užsienio jėgų infiltracija ir jų „griaunančiomis“ idėjomis.“

Rašytojai, menininkai, žurnalistai, teisininkai bei kiti, alternatyvią nuomonę turintys asmenys, buvo perspėti, jog ėjimas prieš sistemą jiems gali baigtis ne kaip. Nepaklausę ir daugiausiai problemų komunistams sukėlę tvarkos drumstėjai dabar yra uždaryti kalėjimuose. Šiuo metu yra stebimi akademikų bei mokytojų veiksmai, taigi taikinys, siekiant sustabdyti propagandą prieš vyriausybės valdymą, yra būtent jie.

Dvi dienas trukusiame susitikime, kuriame buvo svarstoma ideologijos ir politikos integracija į aukštojo mokslo įstaigas, prezidentas Si teigė, kad „Reikia kurti tokią mokslo sistemą, kuri laikytųsi šalies numatytos tvarkos bei palaikytų jos vertybes. “ Tuo tarpu mokytojai turi būti: „ištikimi šalies ideologijos sekėjai ir privalo skiepyti ją mokiniams“

Komunistų partijos valdomas tinklalapis „The People‘s Daily“ pateikia tokius komentarus kaip: „Mokiniai netobulėja intelektualiai, emociškai ir psichologiškai, nesikeičia jų ideologiją. Jiems reikia pagalbos sprendžiant kur nukreipti savo energiją, ką mylėti, kaip vertinti daiktus ir kokiais žmonėmis būti.“

Švietimo ministras Chen Baosheng išsakė savo nuomonę, jog: „Mokyklos yra lengviausias taikinys užsienio jėgoms infiltruotis į šalį.“ Taip pat, jį neramina kaltinimai komunistams istoriniu nihilizmu, kad jie neva perrašinėja istoriją. Chen pridūrė: „Mokslo fronte šiuo metu vyksta intensyvios kovos su tuo, prieš ką mes turime kovoti bendromis jėgomis.“

Ekspertai teigia, kad per trumpą laiką galima bus pajausti stiprią valdančiųjų įtaką socialiniams mokslams. Tokia sistema potencialiai gali būti pavojinga šalies intelektualiam bei ekonominiam augimui.

Moderniąją Kiniją Oxfordo universitete tyrinėjanti Rana Mitter sako, kad: „Tai sukels debatus, kurie jau kuris laikas yra reikalingi įvairiose srityse apie tai, kuria kryptimi Kinija keliauja. “ Ji taip pat mano, kad šalies universitetuose yra būtina diskutuoti apie tai, su kokiomis naujovėmis bus susiduriama.

Kinų kultūrinės istorijos specialistas iš Šanchajaus Zhu Dake pavadino šią naujieną „skaudžiu smūgiu“ akademinei sistemai bei žodžio laisvei. „Prieš tai, egzistavo bent jau kažkokia erdvė akademikams išreikšti savo įsitikinimus, nuo šiol, yra tikėtina, kad universitetai praras galimybę laisvai išreikšti savo nuomonę“, sakė jis.

Nuo pat tų laikų, kai šalis pradėjo atsiskleisti išoriniam pasauliui, universitetai Kinijoje tūrėjo pakankamai plačią erdvę plėtoti akademinį meistriškumą, bet pastaraisiais metais Kinija vis daugiau lėšų investuoją į aukštąjį mokslą, suprasdami, kad tik taip integruos reikiamas inovacijas, būtinas tolesniam ekonomikos augimui. Studentai, bandę įgyti aukštąjį išsilavinimą užsienyje, buvo parvilioti atgal į savo šalį, o sąjungos su geriausiais vertinamais užsienio universitetais buvo netgi labai skatinamas dalykas.

Valstybės valdymą perėmus Xi, vėl imta svarstyti sistemą ir imtasi priemonių, norint susitvarkyti su egzistuojančiomis grėsmėmis režimui. Šiais metais buvo liepta atsikratyti knygų kurios neva diegia vakarietiškas idėjas, o nedidelis kiekis garsiai prieš tai pasisakiusių dėstytojų atleisti arba pasodinti į kalėjimą.

Anne-Marie Brady, kuri Kinijoje moko ne vienerius metus, mano, kad: „Ir atvykstantys studentai ir vietiniai, besimokantys socialinius mokslus yra stebimi daug atidžiau nei bet kurie kiti nuo tada, kai Xi atėjo į valdžią. O mokytojai ir dėstytojai, net artimoje sau aplinkoje daug atidžiau renkasi kaip išreikšti nuomonę apie dabartinę politinę situaciją.“

Mitter mano, kad: „ilgainiui daugelis disciplinų nebebus dėstomos atvykėlių dėstytojų ir dėl to universitetai gali iškristi iš geriausiai pasaulyje vertinamų universitetų reitingų.“

Panašią nuomonę išsakė ir Anne-Marie Brady: „Dabar labiau nei bet kada ankščiau, universitetų likimai priklauso nuo juos valdančių asmenų ir to, kokią nuomonę jie yra susidarę apie politinę situaciją, valdančiąją daugumą ir akademinę laisvę. Kai kurie universitetai veikia įprastai, tačiau visgi dauguma po truputį integruoja griežtesnį požiūrį į dėstytojų bei studentų elgesį ir pažiūras,“ sako ji.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: