© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Vis daugiau Rusijos piliečių pasiruošę atiduoti savo vaikus bet kokiam susidorojimui iš valstybės pusės. 

„Ir kokia gi motina sutiks atiduoti savo vaikutį-meškutį, vilkiuką, drambliuką, – kad alkana kaliausė vargšą vaikelį nukankintų!“ Šios genialios Čiukovskio eilės šiandien aktualios, kaip niekad. Jau ir nežinau apie meškiuką ar drambliuką, bet vis daugiau Rusijos piliečių pasiruošę atiduoti savo vaikus bet kokiam susidorojimui iš valstybės pusės – apie tai neginčijamai liudija statistika.

Pusė Rusijos Federacijos gyventojų (50%) įsitikinę, kad ateityje reikėtų išsaugoti visuotinę karinę prievolę ir privalomąją karinę tarnybą armijoje. Šiuose skaičiuose nebūtų nieko nuostabaus, jei tai nebūtų dešimčia punktų daugiau, lyginant su praeitais metais (40%), praneša autoritetingas „Lavada-Centras“ («Левада-Центр»). „Alkana kaliausė“ – šiuo atveju, mūsų valstybė, gali švęsti eilinę pergalę: apgailėtinos propagandos lygis, neapykantos artimiausiam kaimynui  skatinimas, eitynės prieš neegzistuojančius maidanus – visa tai padarė savo: mamytės ir tėveliai pasiruošę mesti savo vaikus į kaliausės nasrus.

Ir čia reikėtų suprasti, už ką konkrečiai balsuoja mamytės ir tėveliai. Tai, kad reikia tarnauti armijoje – klausimų nekyla. Bet dėl to visuomenė ir kovojo su rusiškąja armijos mašina, kad tarnyba būtų darbas, kad žmogus pasirašęs sutartį, kurioje būtų aptarta tarnybos esmė; kad toje sutartyje nebūtų eilutės, jog, pavyzdžiui, privaloma statyti generolo vilą. Kad būtų aptarta svarbiausioji kariškių taisyklė – suprasti, ką su juo ruošiasi daryti karo mašina. Bet mamytės ir tėveliai, prisižiūrėję rusiškojo teleprodukto, pasiruošę atiduoti armijai savo vaikus pagal paprasčiausią šaukimą – t. y., beteisiui, nedalomam, absoliučiam valstybiniam naudojimuisi.

Pavyzdžiui, kad iš jo nedelsiant padarytų atostogautoją. Kad šitas atostogautojas važiuotų į Donbasą, persirengęs šachtininku ar kombainininku – taip dabar rekomenduoja „iš viršaus“. Ir kad paskui namo grįžtų cinkuotas karstas. O toliau mamytės kauksmas dėl nužudyto sūnaus, ir kadras iš kažkokio „Lifenews’o“, kur ji, su juoda skarele, užtinusiomis akimis murma: „Reiškia taip reikėjo šaliai!“.

Štai ir visa istorija apie tuos tėvus, kurie balsuoja už savo sūnų mirtį – džiaukitės, jų 10% padaugėjo! „Alkana kaliausė“ papasakojo apie fašizmą, kurio nėra. Apie prakeiktus Vakarus, apie „Dešinįjį sektorių“ ir kitus nebūtus dalykus. Ir dabar, kad šitas mitas nesunaikintų didžiosios Rusijos, reikia numirti svetur. Nors, iš tikro, siūloma numirti už lyderį, kuris už nieką neatsako, bet kuriam reikia būti perrinktam 2018-aisiais.

Mamytės, laukit karstų!

Tai per „Lifenews“  parodys.

Matvėjus Ganapolskis

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: