© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Jungtinių Tautų Organizacijos sudarytoje UNAIDS programos ataskaitoje nurodyta, kad Rusija pasaulyje užėma trečią vietą* pagal naujų ŽIV infekcijų skaičių. Mūsų kaimynė atsiliko tik nuo Pietų Afrikos Respublikos ir Nigerijos.

Tuo tarpu Rusijos federalinis AIDS centras informuoja, jog per pastaruosius 5 metus infekcijų skaičius kasmet išaugdavo maždaug 10 proc. Taip pat paskelbta, kad gruodžio mėnesį Rusijoje daugiau nei 1,1 mln. žmonių buvo diagnozuota ŽIV infekcija.

Penkiolikoje Rusijos regionų šiandien yra stebima ŽIV epidemija. Tai Rusijoje nebėra tiesiog sveikatos sektoriaus problema. Galima nesunkiai pastebėti, kaip ŽIV paveikė demografiją, vaisingumą, ŽIV sergančių naujagimių skaičių ir net ekonomikos produktyvumą.

Ekspertų teigimu stiprėjanti ŽIV epidemija Rusijoje kilo dėl tokių aplinkybių, kaip abejotina vyriausybės politika ir apleistos visuomeninės problemos. Statistika rodo, kad virusas jau gerokai išsiplėtė už labiausiai pažeidžiamų bendruomenių ribų. UNAIDS teigimu, ŽIV jau apima ženkliai didesnę populiacijos dalį, nei intraveninių narkotikų vartotojus bei seksualinių paslaugų teikėjus. Suvokimas apie ŽIV epidemijos mastą pagaliau pasiekė ir aukščiausius valdžios organus.

Ekspertų manymu, Rusija jau pasiekė savo lūžio tašką. Milijonas diagnozuotų ŽIV infekcijos atvejų Rusijos Federacijoje privalėjo atverti akis visiems, kurie to matyti vis dar nenorėjo ir visoje šalyje pasigirdo vis garsesni pavojaus varpai.

Tiesa, susiklosčiusią situaciją kiek švelnina įvairios akcijos, kurių metu dalinami dar nepanaudoti švirkštai ir įvairūs medikamentai, kuriais siekiama jau nebe apsaugoti rusus nuo narkotikų vartojimo, tačiau padėti neužsikrėsti AIDS.

Taip pat, jau kuris laikas siūloma įsteigti tarpinstitucinę ŽIV tyrimų komisiją, kuri padėtų kuo efektyviau pažaboti Rusiją siaubiantį virusą. Mokslininkai mano, kad norint imtis ŽIV plitimo profilaktikos ir kovos su infekcija, reikia atlikti ŽIV viruso hibridizacijos monitoringą.

Situacija Karaliaučiuje

Karaliaučius (Kaliningrado sritis) – Rusijos teritorija esanti tarp Lietuvos, Lenkijos ir Baltijos jūros. Sovietų Sąjungos okupuota Antrojo pasaulinio karo metu, ši sritis anksčiau buvo suvienytos Vokietijos dalis ir buvo žinoma kaip Rytprūsiai. Šių žemių sostinė kitados buvo Kionigsbergas – žavingas viduramžių miestas, kuriame, anot poeto Josifo Brodskio, net medžiai šnabždėjo vokiškai. Svarbiu centru miestas buvo Lietuvos raštijai, kultūrai, švietimui ir religijai. Dabar jis, visgi, primena tik savo paties šešėlį.

Į miestą įsiveržusi ir jį suniokojusi Raudonoji Armija netruko jį pakrikštyti nauju vardu. Miesto pavadinimas buvo suteiktas Michailo Kalinino garbei. Šis buvo vienas Josifo Stalino bičiulių. Taip „Karališkasis kalnas“ tapo Kaliningradu.

Buvęs didžiausiu sovietinių laikų kariniu bastionu greta Baltijos jūros, jau 1990-aisias Karaliaučius išgyveno ne pačius geriausius laikus. Pradėjus byrėti Sovietų Sąjungai ši sritis atsidūrė tarp Lenkijos ir naujai atsikūrusios Lietuvos. 

Karaliaučius kentėjo nuo blogėjančių gyvenimo sąlygų, korupcijos, kontrabandos, ŽIV epidemijos ir nė – toli gražu – nepriminė tos pačios vietos vos prieš dešimtmetį.

Žodžių į vatą nevyniojo visa Europa. Buvęs Švedijos ministras pirmininkas Gioranas Personas yra sakęs, kad visa, kas blogiausia yra būtent Karaliaučiuje – didelis užterštumas, tokios ligos kaip antai AIDS ir tuberkuliozė bei atominės atliekos.

Tūkstantmečių sandūroje nusistovėjęs požiūris į Karaliaučių skelbė, jog tai tiesiog milžiniška sandėlis, kuriame viskas pigiau nei likusioje Rusijoje, o alaus ir degtinės kainos tris kartus mažesnės nei Maskvoje. Karaliaučius tapo ir vieta, kur, kaip buvo kalbama, paprasčiausia įsigyti vogtą automobilį ar pigių narkotikų.

Tuo metu susirgimai sifiliu – tikrų tikriausiu AIDS pranašu – srityje buvo tris kartus didesni nei likusioje Rusijos dalyje ir – nei daug, nei mažai – beveik šimtą kartų dažnesni nei Vokietijoje.

Tuo metu atrodė, kad Karaliaučius yra pasmerktas. Ekonominio išsivystymo lygis šioje srityje buvo aštuonis kartus mažesnis negu kaimyninėje Lenkijoje, o susirgimo AIDS atvejų būta 30 kartų daugiau negu Lietuvoje.

Tiesa, šiandien situacija yra kiek pasitaisiusi. Nors gyvenimas Karaliaučiuje nėra paprastas, 2017-ųjų metų tyrimų duomenimis, susirgimų AIDS sumažėjo. Katastrofiška situacija 20-ojo amžiaus pabaigoje kiek stabilizavosi ir pastaraisiais metais Karaliaučiuje registruojama mažiau susirgimų vienam asmeniui negu likusioje Rusijos dalyje, kurioje situacija kaip tik paūmėjo.

*2015 m. duomenimis

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: