Sekmadienį, gruodžio 6d. baigėsi 16 metų trukęs socialistų valdymas Venesuelos parlamente. Tai buvo pirmi Venesuelos rinkimai vykę po Hugo Chavezo, 14 metų Venesuelą valdžiusio Prezidento, mirties. 2013 metais Prezidento postą užėmusiam Nikolui Maduro pritrūko H.Chavezo charizmos, o gal ir sėkmės.
Venesueloje nafta sudaro virš 90% visų eksporto pajamų. Nuo 2014 metų naftos kainoms kritus beveik trigubai, tai smarkiai atsiliepė šalies ekonomikai. Prognozuojama, kad katastrofiški infliacijos kiekiai, neskubės mažėti ir kitąmet.
Smunkant ekonomikai, šalyje pradėjo trūkti vartojimo prekių, prie parduotuvių nusidriekė eilės, prasidėjo protestai. Nors dauguma protestų buvo taikūs, žmogaus teisių organizacijų „Amnesty International “ ir „Human Rights Watch“ duomenimis, prieš suimtuosius buvo naudojami kankinimai, neišvengta mirčių.
Apie tai viešai kalbėjęs sostinės Karakaso meras Antonio Ledezma vasarį buvo suimtas. Liudininkų teigimu, būrys ginkluotų vyrų keliskart iššovė į orą, įsiveržė į pastatą ir išlaužę duris išsitempė A.Ledezmą nepateikę arešto orderio.
Žmogaus teisių organizacijoms pareikalavus paleisti A.Ledezmą, Prezidentas N.Maduro sostinės merą apkaltino sąmokslo rezgimu, bandant įvykdyti perversmą. Tai nėra pirmas kartas, kai Prezidento politiniai varžovai yra nuteisiami nesivarginant ieškoti įrodymų. Gydytojams patvirtinus, jog, dėl komplikacijų, A.Ledezmai būtina operacija, bausmė buvo sušvelninta į namų areštą.
Ekonominės krizės ir diktatoriškų Prezidento veiksmų akivaizdoje, plito opozicinės nuotaikos. Paskelbus galutinius rinkimų rezultatus, paaiškėjo, kad opozicija išsikovojo 112 iš 167 vietų „superdaugumą“, dramatiškai sustiprinančią jų įtaką Nacionalinėje Asamblėjoje.
© Wikimedia Commons nuotr.
Opozicijai įgavus teisę iš pareigų atleisti aukščiausiojo teismo teisėjus ir leisti konstitucijos pakeitimus, Prezidento įtaka ženkliai sumažėjo. Pasitaikė prognozių, jog iki tol „bet kokia kaina išsilaikyti valdžioje“ grasinęs N.Maduro bandys rinkimus suklastoti, tačiau tokiu atvejų nepasitaikė. Pralaimėjimą pripažinęs N.Maduro sušvelnino toną, teigdamas, jog bandys ieškoti kompromisų su opozicija.
Tiesa, rinkimus laimėjusi „Apskritojo stalo demokratinės vienybės“ („MUD“) koalicija taip pat neturėjo aiškaus plano kaip atstatyti Venesuelos ekonomiką. „MUD“ sudaryta iš įvairių ideologijų partijų, kurias vienija nepasitenkinimas N.Maduro politika ir pokyčių pažadai.
Kol kas, neskubama prognozuoti kokius pokyčius atneš naujai išrinkta Nacionalinė Asamblėja ir kada atsigaus nuo naftos priklausoma Venesuelos ekonomika.
Kaip rašo britų savaitraštis „The Economist“ — Istorinė opozicijos pergalė neišsprendžia šalies problemų. Tačiau tai didelis žingsnis sprendimo link.
