Igoris Girkinas, dažnai vadinamas slapyvardžiu „Strelkovas“ – Rusijos karinis žvalgas, žurnalistas, buvęs separatistų pajėgų organizatorius ir buvęs vadas separatistinėje Rytų Ukrainoje. I.Girkinas ir jo vadovaujamos separatistų pajėgos, padedant kariams iš Rusijos užėmė dalį Donbaso. Pasak dienraščio „The Guardian“, dabar jau kurį laiką Rusijoje esantis Strelkovas negaili kritikos prezidentui Vladimirui Putinui.
Rusijoje I.Girkinas – Strelkovas buvo vaizduojamas kaip narsus karo didvyris, bebaimis, drąsus kovotojas. Kijeve į jį žiūrima kaip į negailestingą karo nusikaltėlį, kurį siuntė Kremlius tam, kad krauju aplaistytų Rytų Ukrainą. Tai buvo maždaug prieš dvejus metus, kai Ukrainoje vyko ginkluoti išpuoliai, jis vedė vietines sukilėlių grupuotes kovoti prieš “fašistinę Kijevo valdžią”. Tai buvo pačios kraupiausios ir kruviniausios dienos Donbase, kai I.Girkinas buvo Ukrainoje, dabar jis jau kurį laiką būna Rusijoje, iš pirmo žvilgsnio niekas nepasikeitė, tačiau jo balso tonas ir retorika tokie pat ugningi, kokie ir buvo, tik dabar jis puola Rusijos valdžią, ypač prezidentą.
Aiškų nepasitenkinimą reiškiantis buvęs kariškis, negaili grubių žodžių, pilnų kritikos Rusijos prezidentui ir valdžiai. I.Girkinas kaltina V.Putiną padariusį mirtiną klaidą, kaip teigia pats Igoris „V.Putinas neseniai žengė žingsnius, kurie neabejotinai prives prie sistemos griūties, niekas nežino kada, bet sistema grius. Labiau ankščiau, negu vėliau“.
I.Girkinas iš Rytų Ukrainos 2014 metais, rugpjūčio mėnesį buvo gražintas į Rusiją, esą todėl, kad elgėsi per daug neatsargiai, toks buvo Rusijos valdžios paaiškinimas. „Aš keliu nepatogumus, nes jie nežino, ką su manimi daryti: aš esu didvyris ar teroristas?“ – teigė I.Girkinas. Jis įtrauktas į vadinamąjį „Stop sąrašą“ – į šį sąrašą Kremlius niekam nežinant įtraukia tuos asmenis, kuriuos draudžiama kviestis į valstybės kontroliuojamų televizijų studijas. „Jie negali manęs sulaikyti ir kalinti, nes atrodytų, kad jie nusilenkia Vakarams, vadinantiems mane teroristu. Bet mane pagerbti jiems irgi nepatogu, tad esu šiame keistame plyšyje“, – svarstė I.Girkinas.
Šiuo metu jam draudžiama grįžti į konflikto zoną, taip pat viešai rodytis valstybės kontroliuojamoje žiniasklaidoje, labiausiai televizijoje. Praėjusius dvejus metus, jis gyveno savotiškame šešėlyje, tačiau prieš kelias savaites jo buvimas „už kadro“ – baigėsi. Jis paskelbė, itin kritišką deklaraciją, skirtą V. Putinui, kurioje teigia, kad Rusijoje artimiausiu metu laukia dideli neramumai ir gali būti pralietas kraujas. „Strelkovo“ įsitikinimu, V.Putinas „vieną svarbiausių akimirkų“ 2014-aisiais „sustojo“, išsigandęs, kad Rusijos ir Vakarų santykiai gali negrįžtamai sugesti. Jis esą tikintis, kad V.Putinas padarė nepataisomą klaidą, sustojęs po Krymo aneksijos. „Jis peržengė Rubikoną, bet tada netikėtai ir nelogiškai sustojo. Jis nesitraukė, bet ir nesiveržė į priekį. Jis nebeturi idėjų, atrodo, laukia stebuklo. Jis įklimpęs pelkės viduryje“, – teigė I.Girkinas.
Per Krymo aneksiją, kurioje Strelkovas dalyvavo, rusų karinė operacija buvo itin rūpestingai organizuojama. Tačiau, yra manančių, kad, kai veiksmas pajudėjo į rytinę Ukrainą, jis dirbo daugiau neetatiniame vaidmenyje, su kontaktais Maskvoje, ir nebuvo aktyvus pačiame konflikte. I.Girkinas, kaip savanoris vyko kautis į Padniestrę, Bosniją bei Hercegoviną praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje, kovojo Čečėnijoje. „Ukrainoje aš buvau nepriklausomas“, – tikina jis, kuris esą kaip galėdamas reikalavo atviro Rusijos įsiveržimo į visą Ukrainą. Netrukus paaiškėjo, kad tokio didelio masto puolimo nebus. Rusijos valdžia iki šiol neigia, kad profesionalūs šalies kariai veikia Donbase, nors V.Putinas praėjusių metų gruodžio mėnesį pripažino, jog buvo „žmonių, kurie atliko konkrečias užduotis“ Ukrainos regione. Igoris „Strelkovas“ taip pat nekomentuoja aiškiai matomų įrodymų, kad Rusija siuntė karius į Rytų Ukrainą, vykdyti išpuoliams. Bet tai nieko nestebina: manoma, kad I.Girkino patraukimą iš Donbaso Maskva įvardijo kaip svarbiausią sąlygą pagalbos paprašiusiems separatistams..
Vienas I.Girkino bendražygių išsakė savo nuomonę, kad Rusijoje niekas nebenori ar baiminasi kalbėtis su buvusiu Donecko separatistų vadu. Netgi žurnalistai, kurie susitaria dėl pokalbio su I.Girkinu, vėliau netikėtai persigalvoja, praneša, jog jiems buvo pasakyta, geriau su juo nesivelti į jokias kalbas. „Mūsų valdžios atstovai nenori nepriklausomų politikų, laisvai mąstančių žmonių“, – apgailestavo Rusijos pilietis. „Mes galbūt atrodome kaip marginalai, bet bolševikams 1917 metais nereikėjo daugiau nei 1 proc. šalies gyventojų, – tikino Jegoras Prosvirninas, dar vienas nacionalistas, pasirašęs I.Girkino deklaraciją. – Viskas gali pasikeisti labai, labai greitai“. „Kremlius labai bijo nacionalistų, nes jie naudoja tokią pat imperialistinę retoriką kaip ir V.Putinas, tik dar gabiau, – teigė vienas opozicijos lyderių Aleksejus Navalnas. – Štai todėl šalies kalėjimuose yra nacionalistų, net tų, kurie remia V.Putiną“.
Kol kas I.Girkinas ir jo nacionalistinių judėjimų kompanija – dar tik pradedantieji. Tačiau Rusijoje nacionalizmas yra galinga jėga, ir po Krymo aneksijos kilusią radikalizmo bangą, gali būti sunku suvaldyti. Pats Igoris Girkinas kol kas nesiveržia į postus valdžioje ir tenkinasi kelionėmis po Rusiją. Tačiau jis mano, kad jo laikas dar ateis.
