„Scanoramos“ meno vadovės Gražinos Arlickaitės patarimai kauniečiams

Paskelbė: KaunoZinios.lt redakcija Data: 2016-11-14 11:35

Spausdinti | Komentarai

„Komivojažierius“ / Organizatorių archyvo nuotr.

Kaip ir kiekvienais metais, „Scanorama“ jau pakėlė sparnus, kviesdama į gero kino šventę kitų Lietuvos miestų gyventojus. Festivalio atidarymas Kaune neleidžia abejoti, kad jos lankytojų gretos auga ne tik sostinėje. Ko vertėtų nepraleisti kauniečiams, kuriuos dar visą savaitę džiugins „Scanoramos“ filmai?

Siūlau atkreipti dėmesį į puikias retrospektyvas, apmąstančias praeities ir dabarties, tradicijos ir modernumo klausimus. Kas geriau provokuoja mintis ir vaizduotę, jei ne lenkų enfant terrible Andrzejus Żuławskis? Kauniečiai dar turės progą išvysti jo „Velnią“, „Ant sidabrinio gaublio“ ir „Trečiąją nakties dalį“. Lietuvoje primiršta, bet pasaulyje puikiai žinoma režisieriaus Horsto Seemanno juosta „Bethovenas. Gyvenimo dienos“, atskleidžia kino ir teatro metro Donato Banionio aktorinę meistrystę ir įkūnija prieštaringą genialaus kūrėjo likimą.

„Scanorama“ kerta ne tik skirtingų šalių, bet ir kontinentų sienas. Pažintis su naujuoju Irano kinu leis atidžiau pažvelgti į nelengvomis sąlygomis kuriančių režisierių stiliaus raidą ir menines paieškas. Asgharo Farhadi „Komivojažierius“, Mani Haghighi „Drakonas atvyksta“ ir Keywan Karimi „Būgnas“ atveria negailestingą savo gimtosios šalies realybę ir kelia amžinuosius žmogiškumo klausimus.

Naują ir gyvą jaunųjų lietuvių kino režisierių žvilgsnį pristatys konkursinė programa „Naujasis Baltijos kinas“. Ji padeda žengti pirmuosius žingsnius būsimiems kino profesionalams ir atskleidžia šiandieninio jauno žmogaus tikrovę. Jos įvairumas žavi ir leidžia tikėtis rimtų pasiekimų nacionaliniame kine. Staigmeną savo gerbėjams pateiks ir su savo darbais po pasaulį keliaujanti režisierė Giedrė Žickytė. Jos ir Čilės režisierės Maites Alberdi filmas „Aš čia tik svečias“, laimėjęs geriausio Europos trumpametražio filmo apdovanojimą „Prix EFA Krakow 2016“, klausia, kaip atmintis veikia mūsų dabartį.

Linkiu įdomių asmeninių pasirinkimų ir malonių atradimų kine!

„Velnias“ / Organizatorių archyvo nuotr.

                                                 „Velnias“ / Organizatorių archyvo nuotr.

„Velnias“, rež. Andrzej Żuławski, Lenkija, 1972

Lenkijoje uždraustas beveik 15 metų, „Velnias“ pasakoja istoriją apie jauną lenkų didiką Jokūbą (akt. Leszek Teleszyński), išgelbėtą nepažįstamojo iš kalėjimo 1793 m. per prūsų kariuomenės invaziją. Sekdamas paskui paslaptingą geradarį, Jokūbas stebi chaose ir nuopuolyje skęstančią šalį. Lėtai grimzdamas į beprotybės liūną, jaunuolis įviliojamas į hamletišką keršto žygį, nukreiptą prieš visus jo artimuosius.

„Ant sidabrinio gaublio“, rež. Andrzej Żuławski, Lenkija, 1988

Maža grupelė astronautų palieka Žemės planetą ir leidžiasi ieškoti laisvės, pradėti naujos civilizacijos. Kai erdvėlaivis nukrenta nežinomoje planetoje, jie pasiekia pakrantę ir pastato kaimelį. Po daugelio metų, visiems astronautams mirus, jų vaikai sukuria primityvią kultūrą su naujais mitais ir naujais dievais. Trijų valandų kelionė tiesiai į Andrzejaus Żuławskio kūrybinio pasaulio centrą, – filmas „Ant sidabrinio gaublio“, – ko gero, yra fantasmagoriškiausias jo kūrinys.

Trečioji nakties dalis“, rež. Andrzej Żuławski, Lenkija, 1971

Nacių okupuotoje Lenkijoje Mykolas (akt. Leszek Teleszyński), kuriam prieš akis sušaudo žmoną ir vaiką, prisijungia prie pasipriešinimo ir atsitiktinai leidžia nepažįstamam vyrui sėsti į kalėjimą vietoj jo. Norėdamas padėti to vyro žmonai (akt. Małgorzata Braunek), Mykolas įsidarbina nacių laboratorijoje, kur žydai ir pasipriešinimo nariai maitina savo krauju parazitus, infekuotus tifu. Tačiau nešvarios sąžinės taip paprastai neužtildysi. Paremtas tikra režisieriaus tėvo patirtimi ir pilnas mistinių detalių, filmas „Trečioji nakties dalis“ yra kelionė į kinematografinį pasaulį, balansuojantį ties beprotybės riba.

„Bethovenas. Gyvenimo dienos“, rež. Horst Seemann, VDR, 1976

Viena, 1813 m. Kompozitorius Ludwigas van Beethovenas (akt. Donatas Banionis) vis labiau skursta. Nesutarimus su broliais keičia slaptosios policijos vizitai – jai nepriimtinos demokratiškos menininko pažiūros. Nesiklosto ir meilė jaunai aristokratei Žozefinai (akt. Renate Richter). Negandos nepalaužia muziko dvasios. Aidžioje tuštumoje pasigirsta pirmieji Devintosios simfonijos garsai.

„Komivojažierius“, rež. Asghar Farhadi, Iranas, Prancūzija, 2016

Pamatai namo, kuriame gyvena Emadas (akt. Shahab Hosseini) ir Rana (akt. Taraneh Alidoosti), susilpnėja dėl statybos darbų, ir pora yra priversta palikti savo butą. Nepavykus susigrąžinti užstato, jie priima draugo pasiūlymą apsigyventi laisvame jo būste. Tačiau bėda viena nevaikšto: Rana į butą įleidžia buvusios gyventojos ieškantį nepažįstamąjį ir yra sužeidžiama. Negavęs iš Ranos atsakymo, kas tiksliai atsitiko, Emadas imasi savarankiškai ieškoti skriaudėjo. „Komivojažierius“ – opius etinius klausimus keliantis garsaus Irano režisieriaus darbas, kuriame daug buitinei dramai nebūdingos hičkokiškos įtampos.

„Drakonas-atvyksta“ / Organizatorių archyvo nuotr.

                                      „Drakonas-atvyksta“ / Organizatorių archyvo nuotr.

„Drakonas atvyksta“, rež. Mani Haghighi, Iranas, 2016

1965 m. žavingas detektyvas Babakas Hafizis (akt. Amir Jadidi) tardomas po to, kai prie parlamento rūmų buvo nužudytas ministras pirmininkas. Tuo pat metu jis prisimena atokiame dykumos slėnyje vykdytą įtartinos politinio kalinio savižudybės tyrimą. Padedamas komandos, kurią sudaro hipis garso inžinierius ir geologas, Hafizis leidžiasi į konspiracijos teorijų, paranojos ir haliucinacijų pilną kelionę, kurioje atskleidžia daugiau nei vieną paslaptį. Vizualiai ir stilistiškai eklektiškas, šis drąsus ir originalus politinis trileris, papasakotas iš kelių perspektyvų ir per kelis laiko periodus, nepanašus į nė vieną šių metų Irane sukurtą filmą.

„Būgnas“, rež. Keywan Karimi, Iranas, Prancūzija, 2016

Pusamžis advokatas gyvena ir dirba nykiame bute. Vieną šaltą ir lietingą dieną jį aplanko nepažįstamas vyras ir palieka mažą siuntinį. Po šio įvykio advokato pradeda ieškoti pavojingi žmonės. Kai nužudoma jo mylimoji, vyras pradeda kurti keršto planą. „Būgnas“ – nerimą keliančios kafkiškos atmosferos persmelktas metafizinis film noir, kritikuojantis šiuolaikinio Teherano gyvenimą.

„Aš čia tik svečias“, rež. Giedrė Žickytė, Maite Alberdi, Čilė, Lietuva, 2016

Pagyvenusi moteris diena iš dienos prisimena savo jaunystės Baskų kraštą, bet pamiršta, kad gyvena slaugos namuose Čilėje.

Festivalio programa čia.

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt