© KaunoZinios.lt nuotr.

Nuolatinis skubėjimas, dinamiška aplinka ir jos sukeliamas stresas yra šių dienų žmonijos rykštė. Kovai su šia problema yra siūloma šimtai įvairiausių medikamentų. Tačiau, atsakymas į sveiką gyvenseną ir gerą savijautą glūdi tūkstantmetėse tradicijose ir gebėjime sustoti.

Dažniausiai ištarus žodį „Kendo”, aplinkiniams kyla klausimas, kas tai? Į šį klausimą galima atsakyti labai paprastai. Kendo, tai senosios Japonijos kovos menas su kardais. Kendo kaip kiekvienas sportas ar kovos menas moko disciplinos, lavina ištvermę, gebėjimą kontroliuoti situaciją ir gyventi šia akimirka. Kendo ugdo pasitikėjimą savimi ir formuoja charakterį. Šie užsiėmimai skatina tokias savybes kaip savitvarda, pagarba aplinkai, rėžimas, disciplina, gebėjimas susikaupti (hiperaktyviems), taip pat ugdomi bendravimo įgūdžiai (jautriems, kukliems), skatinamas greitas sprendimų priėmimas, savikontrolė. Nustatyta, jog kendo mokymas padeda tapti labiau koncentruotais ir sąmoningais. Kaip ir užsiimant, bet kuriuo Rytų kovos menu, kendo padeda žmogui į problemas pažvelgti žymiai paprasčiau nesukeliant papildomo streso.

Kendo apranga susideda iš keikogi (arba kendogi) – viršutinės aprangos dalies ir hakama – plačių klostuotų kelnių. Medinis kardas bokken (bokuto) naudojamas darant kata- formalius porinius pratimus. Kovojama bambukiniais kardais (šinajais) ir kūną apsaugančiais šarvais (Bōgu), susidedančiais iš šalmo (men), pirštinių (kote), šarvo (do), klubų apsaugos (tare). Ant galvos dėvimas tradicinis prakaitą sugeriantis plonos medvilnės rankšluostėlis (tenugui). Šarvai ir apranga laikomi ir transportuojami krepšyje (bogu bukuro). Dėkle laikomi ir kendo ginklai. Kendoka (žmogus, praktikuojantis kendo) ant klubų apsaugos dėvi iš audeklo pasiūtą klubo antsiuvą (zekken) su klubo pavadinimu, logotipu ir pavarde. Nacionalinės rinktinės nariai, garbės nariai ir oficialūs asmenys dėvi zekkenus su nacionaline simbolika. Bendra praktika rodo, kad kendo šarvus tikslingiausia įsigyti ir pradėti dėvėti tik tuomet, kai įsisavinami kendo pagrindai. Paprastai tai trunka tris-šešis mėnesius. Kendo yra varžybinis kontaktinis kovos menas. Dvikovos metu oponentai stengiasi nugalėti vienas kitą pagal nustatytas taisykles. Kaunamasi varžybų aikštelėje (shiaijo), kovą stebi ir vertina trys teisėjai (shimpan). Varžybos gali būti individualios arba komandinės.  Užskaitomas tik toks kirtis, kuris buvo atliktas teisinga trajektorija, su energijos išraiška ir pilna koncentracija. Gali būti kovojama iki pirmo galiojančio kirčio. Varžybose paprastai laimima taškų persvara t.y. kovojama iki dviejų kirčių iš trijų galimų.

© KaunoZinios.lt nuotr.

Kendo Lietuvoje dar nėra plačiai žinomas, bet štai – Japonijoje kendo treniruotės įtrauktos į privalomą mokyklinio ugdymo programą ir lankančiųjų skaičiumi lenkia tokius menus kaip dziudo, karatė ar aikido. Kendo (arba Kardo Kelias) yra šiuolaikinis japoniškas fechtavimasis, kurio šaknys kildinamos iš senovės taikomųjų kovos menų, kai tikslas buvo nugalėti priešininką mūšio lauke Kardas buvo ypač gerbiamas Japonijoje. Senieji kardo valdymo stiliai apibendrintai vadinami kenjutsu. Ypatingai prie kendo atsiradimo prisidėjo Itto-ryu kenjutsu stilius, kuriame naudoti bambukinių kardų ir paminkštintų pirštinių prototipai. Pats kendo pradėjo formuotis apie XVIII amžių, o XIX amžiaus pradžioje galutinai susiformavo kendo šarvai. Tai leido atlikti kirčius pilna jėga (tuo tarpu senųjų kenjutsu mokyklų mokymo metodas buvo kata, kuriame kontaktas praktiškai nenaudojamas). XIX amžiaus pabaigoje, Japonijai pasukus vesternizacijos keliu, kalavijo menams iškilo išnykimo pavojus, tačiau meistrų pastangomis kalavijo tradicija tapo prieinama daugeliui. XX amžiaus pradžioje kendo tapo viena privalomų disciplinų Japonijos švietimo sistemoje, policijoje ir kariuomenės struktūrose. 6-7 XX amžiaus dešimtmečiais šis kovos menas peržengė Japonijos ribas ir pradėjo plisti pasaulyje.

© KaunoZinios.lt nuotr.

Dabar kendo gali būti klasifikuojama kaip dvikovinė neolimpinė sporto šaka. Tačiau jos praktiką pagrindžiantys filosofiniai principai ir treniruočių pobūdis leidžia traktuoti kendo kaip valingųjų asmenybės charakterio savybių bei moralinių vertybių ugdymo priemonę, nepriklausomai nuo tautybės ir įsitikinimų. Kendo – tai veikla, kuriai būtina ne tiek fizinė jėga, kiek vidinis tvirtumas ir susikaupimas. Teigiama, jog šiuo metu kendo pasaulyje užsiima apie 10 milijonų žmonių. Lietuvoje ši sporto šaka pradėta praktikuoti 2006 metų spalio 18 dieną. Lietuvoje įkurta Lietuvos kendo asociacija, kendo buvo pripažinta neolimpine sporto šaka Lietuvos Neolimpiniame komitete. Po metų LKA buvo priimta į Europos kendo federaciją (EKF), kaip atitinkanti tarptautinius reikalavimus. 2011 metais kendo (atstovas: Lietuvos kendo asociacija) tapo pripažinta Lietuvos sporto ir kūno kultūros departamente prie LR vyriausybės ir tapo Lietuvos sporto federacijų sąjungos nare. Šiuo metu Lietuvoje skaičiuojami 6 oficialūs kendo klubai veikiantys skirtingose Lietuvos miestuose. Kaune veikia „Aiki shuren dojo“ kendo klubas. Asociacijai priklausantys klubai vykdo pelno nesiekiančią veiklą. Asociacijos valdybos nariai, klubų vadovai bei instruktoriai dirba visuomeniniais pagrindais.

© KaunoZinios.lt nuotr.

Kendo filosofiją galima pritaikyti ir mūsų kasdienybėje – žmogus, gebėdamas save kontroliuoti, sutelkti vienam tikslui, lengviau pasieks tai, ko nori versle ar asmeniniame gyvenime. Dar daugiau – treniruotėje visi dėvi vienodą aprangą, tad išlaikomas lygumo principas, nėra konkurencijos. Tai puikus būdas atsipalaiduoti ir atrasti sielos ramybę užsiimant aktyvia veikla.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: