Kovos menas ne smurtui ugdyti, o harmonijai puoselėti

Paskelbė: KaunoZinios.lt redakcija Data: 2017-08-09 09:15

Spausdinti | Komentarai

Organizatori7 archyvo nuotr.

Išgirdus frazę kovos menas, turbūt ne vienas pagalvotų apie kovos ringą, muštynes bei brutalų smurtą, kur liejasi kraujas, o vyrai kovoja vienas prieš kitą rodydami įmantriausius judesius, bet ar gali kovos menas sietis su harmonija bei savęs tobulinimo procesu? Atsakome, jog taip. Visame pasaulyje gerai žinomas 9-ojo meistriškumo lygio Wing Tsun KungFu meistras ir mokytojas, Si-Kung Norbert Máday, jau daugiau kaip trisdešimt metų gyvena šiuo kovos menu ir sako, jog daugelį metų praktikuojamas Wing Tsun minimalizuoja blogąsias žmogaus savybes ir padeda jam tapti geresniu.

Kovos meno filosofija kasdieniniame gyvenime

Wing Tsun KungFu į šiuos laikus kartu su savimi atsinešė gilias tradicijas ir vertybes, kurios nuolat yra skiepijamos visiems šį kovos meną praktikuojantiems žmonėms. Kaip pasakoja Baltijos Wing Tsun KungFu Asociacijos prezidentas ir 5-ojo lygio meistras Si-Fu Linas Gudonavičius, pagrindinės savybės, kurios yra nuolatos diegiamos kiekvienam šį kovos meną praktikuojančiam asmeniui, – protinis ir fizinis tobulėjimas, bendradarbiavimas, pagarba aplinkiniams, kritiško ir analitinio mąstymo ugdymas, – neretai panaudojamos ir kasdienybėje, ne tik treniruočių salėje.

Pastarajam pritaria ir meistras Si-Kung, kuris pasakoja, jog ši kovos sistema kasdieniniame gyvenime padeda spręsti konfliktus, problemas bei kitaip suprasti jų sprendimo būdus.

Gyvenime bei kasdieninėse situacijose Wing Tsun filosofija labai padeda spręsti konfliktus. Tarkim, jei eini gatve ir pro šalį einantis žmogus pasako tau kažką negražaus ar nepagarbaus, tu tiesiog ignoruoji jį ir nekreipi dėmesio į tai, kas vyksta ne tavo centrinėje linijoje. Svarbiausia, nesivelti į konfliktus ir eiti pirmyn, tačiau jeigu tas žmogus puola tave ir atsiduria tavo centrinėje linijoje – tu duodi atsaką“, – Wing Tsun filosofiją aptaria Si-Kung N. Máday.

Meistras priduria, jog centrinė linija – tai pagrindinis Wing Tsun principas, kuris reiškia, jog pirmiausia kovotojas privalo visuomet saugoti savo centrinę liniją, o antra, apsauginiai veiksmai privalo būti skiriami tam, kad nukreiptų priešo smūgius į šoną nuo centrinės linijos. Si-Kung N. Máday priduria, jog ši kovos sistema neskatina smurto ir jėgos naudojimo, o atvirkščiai, moko išvengti jos, kai tai nėra būtina.

Pasak vengrų meistro, Wing Tsun filosofija remiasi kovos išvengimu, konflikto nuraminimu, tačiau jei tai neįmanoma, t.y. jei esi puolamas ir paliečiama tavo centrinė linija – naudoti kovą be gailesčio. „Pagrindinė Wing Tsun taisyklė – kovos vengimas, jei tai nėra būtina, bet jeigu kova neišvengiama – kovoti privaloma be jokio pasigailėjimo. Jei kovoje gailėsitės priešininko – tai nebus kova, o kovoje reikia kovoti už save ir be gailesčio“, – tvirtai dėsto meistras Si-Kung N. Máday.

Wing Tsun – kovos menas sukurtas moters

Kinijoje, Shaolin vienuolyne susiformavęs Wing Tsun KungFu kovos menas – vienas seniausių pasaulyje, jo istorija siekia jau daugiau nei 350 metų. Kaip pasakoja Si-Kung, Wing Tsun kovos menas yra išskirtinis ir unikalus tarp kitų kovos menų dėl to, kas jį sukūrė.

Wing Tsun – viena iš KungFu sistemų, sukurta moters, todėl šioje kovoje nebūtina turėti jėgos, ūgio ar svorio pranašumą. Daugelis KungFu sistemų moko naudoti savo jėgą, tačiau Wing Tsun remiasi principu, jog kiekvienas gali būti kovotojas, nesvarbu tai moteris ar vyras, kadangi šiame kovos mene naudojama ne sava, o priešininko jėga prieš jį patį. Juk tik moteris galėtų sugalvoti tokį ypatingą kovos stilių, tiesa?“, – kovos meno istoriją pasakoja mokytojas Si-Kung N. Máday.

Meistras sako, jog nepaisant to, kad kovos menai yra siejami su vyriška veikla, muštynėmis ir jėga, E.E.W.T.O. Wing Tsun Asociacijoje yra apie 20 procentų moterų, kurios praktikuoja šį kovos meną ir yra nemažai pasiekusios meistrės. Be to, mokytojas priduria, jog gerai šį kovos meną išmanančios moterys yra netgi pranašesnės negu vyrai, tačiau bet kokiu atveju, tiek vyrai, tiek moterys gali labai daug išmokti, kadangi Wing Tsun – kiekvienam, siekiančiam sustiprėti tiek fiziškai, tiek dvasiškai.

Wing Tsun praktikuoja daugiau nei 30 metų

Nuo pat mažens mokytojas dievino visiems gerai žinomą kino žvaigždę Bruce Lee ir kaip pats sako, visada žinojo, kad nori būti toks kaip jis. Si-Kung pasakoja, jog niekada nepraleido nei vieno filmo, kuriame vaidino šis aktorius ir tikėjo, jog kada nors ateityje jis bus toks kaip šis aktorius, ir galiausiai, galės mokyti kitus šio unikalaus kovos meno.

Wing Tsun kovos menu užsiimu jau 33 metus. Tai yra mano gyvenimo dalis, mano darbas, mano gyvenimo būdas, ir žinoma, mano aistra. Visada žinojau, jog noriu būti KungFu mokytojas, dalintis savo patirtimi bei perduoti savo žinias mokiniams. Galiu pasakyti, jog ir pats net nepastebėjau, kaip greitai prabėgo laikas, kaip užaugau profesine prasme ir kaip galiausiai pastebėjau, kad aš jau esu „vedęs“ šį kovos meną ir niekada nenorėsiu su juo skirtis, kadangi mano meilė ir atsidavimas Wing Tsun – begalinis“, – atvirauja Si-Kung N. Máday.

Mokytojas pasakoja, jog šis kovos menas lydi jį kiekviename žingsnyje, todėl žmogus kuris ima praktikuoti Wing Tsun – turi jausti norą išmokti, jausti trauką šiam menui bei mylėti jį, tik tuomet galimi didūs pasiekimai ir su metais ateinantys įgūdžiai ir patirtis.

Daugybė treniruočių metų, tarkim 10 – 15 metų, padeda žmogui praktikuojančiam Wing Tsun tapti geresniu. Jis tobulina savo įgūdžius ir minimalizuoja blogąsias savybes. Tai galiu patvirtinti ir savo ilgamete patirtimi. Niekada per visus metus nesudvejojau, jog šis gyvenimo kelias ne man, todėl tiems, kurie pritrūksta jėgų ar motyvacijos galiu pasakyti, jog svarbiausia rasti noro savyje ir suvokti, jog Wing Tsun ne tik laisvalaikio praleidimo būdas, bet ir gyvenimo dalis“, – sako mokytojas.

Lietuviai – darbšti tauta

Jau ne pirmus metus Lietuvoje besilankantis mokytojas sako, jog lietuviai itin darbštūs ir labai rimtai žiūri į treniruotes bei šį kovos meną. „Man labai patinka įvairūs seminarai bei vasaros stovykla Lietuvoje, kadangi čia mokiniai itin aktyvūs, darbštūs ir pareigingi. Man jie primena mano šalies mokinius iš Vengrijos, kurie yra užsispyrę, daug dirba siekdami ištobulinti savo judesius ir svarbiausia, jaučia pasitenkinimą tuo, ką jie daro“, – Lietuvos Wing Tsun mokinius giria Si-Kung.

Kaip pasakoja Baltijos Wing Tsun KungFu asociacijos prezidentas L. Gudonavičius, organizuojamų seminarų bei stovyklos metu mokiniams duodami įvairūs pratimai, demonstruojama kaip atlikti vienus ar kitus judesius, vėliau suteikiama laiko jiems tobulinti. „Kiekvieną užsiėmimų dieną praktikuojami vis kiti pratimai skatinantys tobulinti greitį, koordinaciją, apsigynimą ar spyrius, todėl, kiekviena treniruotė vis kitokia. Galiausiai, mokiniai turi galimybę mokytis iš aukščiausiojo lygio meistrų, pripažintų visame pasaulyje“, – sako L. Gudonavičius.

Tuo tarpu vengrų mokytojas Si-Kung N. Máday priduria, jog jog šis kovos menas padeda atgaivinti ne tik kūną, bet ir sielą, mintis, todėl siūlo neužsisedėti prie kompiuterių bei telefonų, o verčiau užsukti ir išbandyti šią kovos sistemą.

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt