„Lietuviai ne tik puikūs krepšininkai, bet ir geri kendo kovotojai,” – besilankydamas Kaune teigė Europos kendo čempionato sidabro medalininkas, buvęs ilgametis Lenkijos jaunių kendo rinktinės kapitonas Bartoš Barylski. Vasario 13 d. jis intensyviai mokė jaunuosius kendo kovotojus, negailėdamas lietuviams pagyrų.
Aštuoni danai
Ar gali būti, kad kovos menų pagrindiniai tikslai būtų siekti ne tik išraiškingos fizinės parengties, aukščiausių rezultatų varžybose, išmokti savigynos, bet – žymiai gilesni: „siekti kūno ir dvasios vienybės, lavinti stiprią ir valingą asmenybę, gerbti žmogiškąjį orumą ir garbę,
mokytis atviro bendravimo su kitais žmonėmis?” Žinoma gali! Tą įrodo kendo kovos meno praktikai, besivadovaujantys minėtomis tiesomis, dar 1975 m. patvirtintomis Japonijos (kendo gimtinės) Kendo federacijos.
„Ilgus metus kendo praktikuojantys žmonės – nusipelno didžiulės pagarbos,“ – viešėdamas Kaune tikino B. Barylski.
Jį papildė lietuvis kendo treneris Ričardas Žilaitis „Svarbiausia, ko mes siekiame praktikuodami šį sportą – tai ugdyti savo chrakterį. Nuo jo labai daug kas gyvenime priklauso. O įgijus tvirtą charakterį – ir kendo aukštumų bus galima pasiekti (aukščiausias kendo lygis – VIII-tas danas, – aut.).”
Treniravo kauniečius
Senosios Japonijos kovos meno su kardais – kendo tradicijas puoselėjančioje, jau dešimtus veiklos metus Kaune skaičiuojančioje Kyumeikan kendo mokykloje besilankant B. Barylski, buvo galima pasijusti lyg samurajų apsupty: iš visų pusių girdėjosi nuožmūs šūksniai, o juos palydėdavo bildantys bambukinių kardų garsai. Žemė dundėjo! Lenkijos kendo žvaigždei B. Barylski lietuviai praktikai norėjo parodyti savo meistriškumo lygį ir gauti neįkainojamų patarimų tolesniam tobulėjimui.
Dienos treniruotę Kyumeikan kendo mokyklos vadovas ir treneris R. Žilaitis užbaigė žodžiais: „Niekada nenuleiskite rankų – visada siekit savo tikslų!” Kad kauniečiai kovotojai nenuleis rankų, net nekyla abejonių – po kautynių visi buvo išpilti prakaito ir bandė atgauti kvapą.
Galiausiai sekė bendras grindų plovimas: esą į treniruotę ateini kaip atverstas baltas lapas, besitreniruojant išleidi daug emocijų ir kt. tad išeinant – viską paskui save nusiplauni, užverti lapą ir vėl keliauji į pasaulį.
Kendo meistras B. Barylski. Nuotr. aut. J. Juodis
Kendo pavergė iškart
Kaune besilankydamas B. Barylski, kendokoms (užsiiminėjantiems kendo kovos menu – aut. past. ) ne tik vedė praktikas, bet ir paatviravo apie savo kelią į kendo kovų pasaulį.
Barylski sportuoti pradėjo nuo karatė būrelio pradinėje mokykloje. Netrukus sužinojo apie kendo užsiėmimus, apsilankė, susidomėjo ir iškart pradėjo praktikuoti. Sportininkas teigia, kad didelę įtaką ateities kelio pasirinkimui padarė vaikystėje žiūrėti Azijos šalių filmai, kur demonstruoti Rytų kovos menai: kung fu, musaši karatė ir kt.
2001 m. jis išvyko profesionaliai treniruotis į Lodzę, o 2003 m. pakliuvo į nacionalinę Lenkijos kendo rinktinę. Sunkų darbą 2010 m. vainikavo Europos kendo čempionate Vengrijoje su rinktine iškovotas sidabro medalis.
Barylski vėliau pats ėmė treniruoti kendokas, tapo Lenkijos jaunių kendo rinktinės vadovu. Su ja 2014 m. Europos kendo čempionate Prancūzijoje laimėjo sidabro medalį. „Buvau euforijoje, jaučiausi pasiekęs trenerio aukštumas,“ – prisiminė pašnekovas.
Pastaruosiu trejus metus jis jau nebeužsiiminėja trenerio darbu – „Užleidau vietą jaunesniems,“ – atviravo.
Gyrė lietuvius
Pirmąkart lietuvius iš Kyumeikan kendo mokyklos meistras B. Barylski pastebėjo dar prieš kelerius metus, Lenkijos kendo čempionate: „Pamačiau tiek daug kovingo, geriausių rezultatų siekiančio jaunimo! Suprantu, kiek daug sunkaus darbo tenka įdėti, kad pasiektum gerų rezultatų, tad iškart pajutau pagarbą jų treneriui Ričardui.“
Kaune svečias matė didelį ir vadovo, ir praktikuojančių žmonių susidomėjimą, rimtą požiūrį į šį kovos meną: „Jei taip ir toliau, šis klubas labai vystysis ir plėsis, o sportininkų laukia puiki ateitis,“ – prognozavo B. Barylski.
Po treniruočių svečias dar spėjo apžiūrėti ir pagirti Kauno Senamiestį ir ypač – žmones. Visur, kur nuvyksta, B. Barylski mėgsta juos atidžiau pastebėti. Apie kauniečius svečias sakė: „Pamačiau, kad Kaune vaikšto laimingi žmonės. Ir nors sostinė Vilnius – būdamas Kaune jaučiu, lyg sostinė būtų čia.“
Lietuviams kendokoms jis linkėjo toliau praktikuotis ir jausti iš to džiaugsmą: „Tada tikrai judėsit į priekį!“
