Prezidentas E.Vaitkaitis: „Vandens sportas tampa svarbiausiu olimpinėse žaidynėse“

Paskelbė: KaunoZinios.lt redakcija Data: 2017-06-16 12:05

Spausdinti | Komentarai

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Praėjusią savaitę Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) patvirtino 2020 m. Tokijo olimpinių žaidynių programą, kurioje buvo pristatytos naujos plaukimo rungtys. Olimpinių sporto rungčių sąrašą papildė 800 m laisvu stiliumi rungtis vyrams, 1500 m laisvu stiliumi rungtis moterims ir mišri 4 x100 m kompleksinio plaukimo estafetė.

Visais programos pakeitimais IOC stengėsi sustiprinti lyčių lygybės principų laikymąsi. Iki tol 1500  m laisvu stiliumi nuotolyje varžėsi išskirtinai vyrai, moterims buvo skirta 800 m distancija. Dabar tiek vyrai, tiek moterys varžysis visose vienodose rungtyse.

Jau kurį laiką pasaulio ir Europos čempionatuose bei kitose tarptautinėse varžybose kovoja neolimpinėse sprinto rungtyse – 50 m peteliške, 50 m krūtine ir 50 m nugara. Tarptautinė plaukimo federacija (FINA) siekė, kad šios rungtys taptų olimpinėmis, nes jos populiarios visose federacijai priklausančiose šalyse, yra dinamiškos ir patrauklios TV publikai, be to, sprinto rungtyse gerų rezultatų gali pasiekti viso pasaulio gyventojai.

Pasak Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) prezidento Emilio Vaitkaičio, IOC sprendimas įtraukti ilgus nuotolius yra sveikintinas, nes taip tarsi parodomas prioritetas ne tik komercijai, bet ir tikrosioms plaukimo vertybėms. Tuo tarpu dinamikos bei taktikos mėgėjams dovanojama nauja mišri estafetė.

Ką šie pokyčiai reiškia visam plaukimui? – paklausėme LPF prezidento.

Plaukimas kartu su visomis penkiomis vandens sporto disciplinomis tampa svarbiausia olimpinių žaidynių sporto šaka. Tokijo olimpinėse žaidynėse vandens sporto šakose bus galima iškovoti net 49 medalių komplektus: 35 medalių komplektai plaukime, 8 medalių komplektai šuoliuose į vandenį, 2 komplektai vandensvydyje, 2 dailiajame plaukime ir 2 atvirų vandenų plaukime. Tai tiesiog fenomenalūs skaičiai ir aiški sporto vystymo kryptis toms šalims, kurių tikslas iškovoti kuo daugiau olimpinių medalių.

Lietuva taip pat yra šių šalių gretose. Tačiau konkurencija laimėti medalius yra milžiniška. Vien patekti į olimpines žaidynes ir turėti galimybę kovoti dėl medalių bus dar sunkiau nei praėjusiais metais. Šiuo metu plaukikų dalyvių skaičius yra limituotas iki 900. Pridėjus dar papildomas 3 rungtis, tikimybių patekti su B normatyvu praktiškai nebelieka. Kol kas nėra informacijos apie tai, ar bus didinamas ir varžybų dalyvių skaičius.

Ar tai kaip nors paveiks situaciją Lietuvos plaukimo pasaulyje?

Visų pirma, tai šalies varžybų programose turės atsirasti 3 papildomos rungtys. Iki šiol 800 m laisvu stiliumi vyrų plaukimo atskiros rungties nebuvo, tačiau rekordas buvo fiksuojamas tarpiniame finiše plaukiant 1500 m. Moterys yra plaukusios 1500 m laisvu stiliumi, bet tai darydavo itin retai. Mišrias estafetes vykdydavome tik trumpuose plaukimo baseinuose.

Manau, kad iš esmės turės keistis plaukikų rengimo modelis, arba, kitaip sakant, ne keistis, o grįžti prie chrestomatinio daugiametės treniruotės turinio, kur jauname amžiuje yra akcentuojami ilgesni plaukimo nuotoliai. Šiuo metu matome tendenciją, kad treneriai kuo greičiau nori pasiekti gerų rezultatų sprinto rungtyse, o ilgesni ir vidutiniai nuotoliai yra užmiršti. Vaikai yra forsuojami, naudojama daug intensyvių, intervalinių treniruočių.

Kiek Lietuvos plaukikai turi galimybių Tokijuje startuoti naujose rungtyse?

Nemanau, kad per likusius 3 metus spėsime pasirengti 800 m ir 1500 m distancijoms. Pirmojoje rungtyje galbūt būtų teorinė galimybė persikvalifikuoti keliems šiuo metu esantiems plaukikams, kuriems sunku iškovoti vietas trumpesniuose nuotoliuose, tačiau atrankos standartai bus labai aukšti. Tuo tarpu plaukikių, galinčių 1500 m laisvu stiliumi nuotolyje pasiekti olimpinio lygio rezultatus, šiuo metu, deja, neturime.

Visgi, naujos rungtys, o labiausiai estafetė, daugiausiai vilčių gali teikti mūsų moterims. Vyrai jau yra įrodę, kad pasiekti bendrų tikslų komandoje yra įmanoma, tai belieka padaryti ir mišriai estafetei, nes išugdyti dvi pajėgias plaukikes yra lengviau nei keturias.

Kokie naujosios estafetės didžiausi iššūkiai?

Didžiausias iššūkis – rasti estafetei vietos tarp individualių plaukimų. Mūsų plaukimo lyderiai yra pajėgūs kovoti dėl aukščiausių apdovanojimų individualiose rungtyse, o estafetė neturi jiems trukdyti siekti aukščiausių tikslų ar juos silpninti.

Paimkime pavyzdžiu pasaulio čempioną Simoną Bilį, kurio individualūs nuotoliai yra 50 m ir 100 m laisvu stiliumi. Norint kovoti dėl medalių, jam būtina įveikti kvalifikacinius ir pusfinalio plaukimus. Sumoje tai jau yra 6 startai. Dar reikia dalyvauti vyrų 4 x 100 m kompleksinio plaukimo estafetėje ir, galbūt, 4 x 100 m laisvu stiliumi vyrų estafetėje. Jeigu prisidėtų dar ir mišri nauja estafetė, tada plaukikui per varžybas 100 m laisvu stiliumi tektų plaukti bent 9 kartus, o tai yra didžiulis krūvis. Panaši situacija ir su kitais mūsų plaukikais.

Plaukiant estafetę, rezultatas priklauso nuo visų joje dalyvaujančių komandos narių. Visi jie turi būti geriausios formos ir bendras rezultatas priklauso nuo visų indėlio. Mišrioje estafetėje yra daug įvairių taktinių niuansų. Dažniausiai etapus nugara ir krūtine plaukia vyrai, o peteliške ir laisvu stiliumi – moterys, tačiau gali būti ir kitokių variantų. Šiuo metu turime 4-5 stiprius vyrus ir 1 moterį galinčius stipriai plaukti mišrioje estafetėje. Labai laukiame dar vienos pakankamai stiprios bet kurio plaukimo būdo atstovės, vertos mišrios estafetės.

Plaukimai estafetėse yra labai emocionalūs ir sportininkai neretai plaukia greičiau nei plaukdami individualiai. Plaukdamas estafetėje, tu esi atsakingas ne tik už save, bet už visus kitus komandos narius, už visą Lietuvą.

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt