Neronas © Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Buvo metas, kai Romos imperija galėjo girtis iš visų senovės Vakarų civilizacijų plačiausiu politiniu ir socialinės struktūros mastu. Imperijos piko metu, pirmajame ir antrajame mūsų eros amžiais, senovės Romą sudarė apie 6.5 milijonų kvadratinių kilometrų žemės. Gyventojų skaičius buvo tarp 50 – 90 milijonų. Iš šių gyventojų, skirtinguose amžiuose, vis pasirodydavo garsūs romėnai.

Senovės Romoje iškilo tokios asmenybės kaip Julijus Cezaris, Ciceronas, Augustas ir daugybė kitų vis dar prisimenamų romėnų. Tačiau, valstybė dar stebėjo ir tokių blogai pagarsėjusių imperatorių kaip Neronas, Kaligula ir panašių valdžią, kuri vis dar šiurpina istorikus ir visus suprantančius ką reiškė tuometinis gyvenimas. Nuo žymių gladiatorių – tuometinių Romos superžvaigždžių, iki galingų imperatorių, padariusių ilgalaikę įtaką Romoje, pristatome jums 10 garsiausių senovės Romos asmenų.

10. Neronas

Geriau žinomas kaip „Romos beprotis“, Neronas buvo aiškiai blogiausiai pagarsėjęs visų laikų romėnas. Dėl to, šiojo valdymo laikotarpiu, vykusiu nuo 54 iki 68 mūsų eros metų, kasdienis paprasto romėno gyvenimas buvo itin niūrus. Tai ką gi liūdnai pagarsėjęs diktatorius veikia šiame sąraše? Na kai renki garsiausius asmenis turi įdėti ir gerų, ir blogų! Neronas buvo pastarasis.

Jo valdymo metu sudegė du trečdaliai Romos, kas privedė prie milžiniško aukų ir suniokoto turto skaičiaus. Ir nors jis nesugebėjo užkirsti kelio nelaimei, jis net nebandė ugnies gesinti. Vietoj to, Romos gaisrą stebėjo iš savo rūmų, katastrofos metu dainuodamas. Viskas atrodė dar bjauriau kai įkalčiai ir motyvas rodė į Neroną, kaip į nelaimės kaltininką, kadangi senatas jam nesuteikė žemės naujų rūmų statybai. Ir būtent tai ir buvo, ką Neronas, dūmams išsisklaidžius pirmiausia padarė – gaisro pralaisvintoje vietoje pasistatė naujus rūmus.

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

9. Komodas

Dauguma mūsų tikriausiai matė šią, gladiatoriumi pabūti užsimaniusia, imperatoriaus personą, garsiajame filme „Gladiatorius“. Talentingasis aktorius Joaquin Phoenix atliko imperatoriaus vaidmenį. Nutraukdamas sosto paėmimo remiantis nuopelnais tradiciją, Komodas imperatoriumi tapo dėl gimimo teisės. Markas Aurelijus yra žinomas kaip vienas šlovingiausių Romos valdovų, ir tai, kad sūnus nesugebėjo pasiekti nežmoniškai aukštų tėvo standartų yra visiškai suprantama. Tačiau jis buvo toks siaubingas monarchas, kad jo paprasčiausia egzistencija buvo įžeidimas viskam, ką Markas pasiekė savo valdymo metais.

Žiaurus, valdžios ištroškęs egoistas save įsivaizdavo pasaulio centru. Jis manėsi esąs Heraklis ir gladiatorius, dėl to dažnai apleisdavo politines pareigas ir arenoje kovojo su silpnais ir nuskurusiais priešininkais. Nieko keisto, kad šis vyrukas buvo neapkenčiamas daugumos romėnų ir jo nesibaigiantys siaubingo gladiatoriaus šposai privedė prie nužudymo artimų asmenų rankomis.

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

8. Trajanas

Gimęs ispanu, Markas Ulpijus Trajanas, buvo pirmasis Romoje negimęs imperatorius. Jis taip pat buvo ir vienas iš puikiausių Romos valdovų, kurio metu valstybė pasiekė neregėtas aukštumas ir naujas ribas. Skirtingai nei dauguma jo pirmtakų, jis į senatą žiūrėjo su pagarbą, ir užtikrindavo, kad tik sąžiningiausi ir daugiausiai kompetencijos turintys asmenys galėjo pretenduoti į valdžią provincijose.

Jaunystėje Trajanas tarnavo tėvui kariu. Tačiau, kaip imperatorius su kario biografija, jis pasižymėjo išmintimi ir orumu. Svarbiausias prioritetas jam visados būdavo paprastų žmonių gerovė. Vargšams už dyką dalindavo grūdus, vykdė daug populiarių visuomeninių pokyčių, statė naujus kelius ir uostus, net ir sudarė fondus vargšams ir vaikams. Trumpai tariant, Trajano valdymo metas buvo spindintis.

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

7. Tiberijus Grakchas

Nors ir kilęs iš Romos elito, Tiberijus garsėjo pasiaukojimu vargšams. Kartu su broliu Gajumi Grakchu, jis įdėjo itin daug darbo bandydamas palengvinti nepasiturinčių gyvenimus. Trečiajame Punų kare pasižymėjęs pareigūnas, jo derybiniai sugebėjimai išgelbėjau daugiau nei 20 000 romėnų kareivių gyvybes, kai šie buvo įstrigę Numantijos sąsiauriuose. Nors ėjimas, kur Roma pasidavė be kovos, buvo itin neapkęstas senate, Tiberijus jau numatė Romos galioje glūdinčias silpnybes.

Tačiau geriausiai jis yra žinomas dėl ideologijų, kurios stūmė prie lygybės tarp elito ir varguolių. Vargšų darbininkų rūpesčiams dieną iš dienos didėjant, vergų darbo jėgos augimas vis labiau žemino paprastus valstiečius. Dėl savaime suprantamų priežasčių, jo idėjos nebuvo puoselėjamos nei senate, nei Romos elite, kuriam vis dar priklausė didžioji Romos žemių dalis. Galų gale, jį buvo nužudytas riaušėse, kurias sukėlė priešininkai senate.

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

6. Konstantinas

Konstantinas I, kitaip žinomas kaip Konstantinas Didysis, buvo vienas iš kelių imperatorių nusipelniusių pravardės. Trečiajame mūsų eros amžiuje, didžioji Romos imperija buvo pasidalijusi tarp didelio skaičiaus valdovų. Konstantinas įveikė visus tariamus imperatorius ir suvienijo susiskaldžiusią Romą. Tada jis nusprendė perkelti sostinę į tuometinę Bizantiją. Nebūdamas visiškai patenkintas, jis naująją sostinę pervadino į kažką artimesnio – Konstantinopolį.

Be to, Konstantinas yra žinomas, kaip pirmasis krikščioniškas Romos imperatorius. Jis ne pradėjo Romos transformacijos į krikščionišką valstybę evoliuciją, jis kartu ir atvėrė vartus krikščioniškos kultūros įtakai, kas vėliau buvo milžiniškas poveikis Vakarų krikščioniškai kultūrai.

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

5. Gajus Marijus

Šis legendinis generolas ir valstybės veikėjas savarankiškai išplėtojo Romos armiją į vieną efektyviausių ir labiausiai organizuotų kariuomenių, kuri daugybėje kovų triuškino priešininkus. Gajus Marijus, būdamas gabiu generolu, taip pat ir septynerius metus iš eilės išlaikė konsulo poziciją. Tačiau geriausiai jis yra žinomas dėl reformų, kurias įvedė į karinius Romos legionus, iš kurių efektyviausios visiems laikams pakeitė kovos esmę.

Tuo metu, kai didžiausi pavojai Romos respublikai buvo Barbarų ir Germanų genčių atakos ir invazijos, jis pastebėjo būtinybę padidinti samdinių skaičių, kuris tuo metu buvo palyginti nedidėlis, dėl kariui teikiamų aukštų reikalavimų. Tačiau valdžią užėmus Marijui, vyrai iš visų provincijų galėjo užsirašyti į armiją, ir vėliau tapti Romos piliečiais. Tada jis iškovojo daugybę šlovingų pergalių, iš kurių žymiausios buvo Aquae Sextiae ir Campi Raudii mūšiai. Čia jo pergalės išgelbėjo respubliką nuo neišvengiamos barbarų invazijos.

© Wikimedia Commons archyvo nuotr..

4. Markas Ciceronas

„Padėka yra ne tik didžiausia gėrybė, bet ir visų kitų motina“. Ši nesenstanti citata, kaip ir daugelis kitų, nurodančių gyvenimo esmę, kurias turbūt girdėjome ne kartą ir ne du, atėjo iš garsaus filosofo Marko Tulijaus Cicerono. Laikomas vienu geriausių senovės Romos oratorių ir prozos stilistų, jis taip pat buvo ir filosofas, gerbtinas politikas, teisininkas, politinis teoretikas, konsulas ir konstitucininkas.

Kaip rašytojo, jo įtaka lotynų kalbai buvo tokia neaprėpiama, kad iki 19 amžiaus ėjusi prozos istorija arba atsižvelgė, arba prieštaravo jo stiliui. Julijaus Cezario amžininkas, Ciceronas taip pat parašė daugybę knygų, iš kurių išliko šešios apie retoriką ir dalys aštuonių apie filosofiją.

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

3. Julijus Cezaris

Tikriausiai populiariausias visų laikų romėnas. Net jei ir žmogus ničnieko nenutuokia apie senovės Romą, tikriausiai jis vis tiek kažką bus girdėjęs apie garsųjį Romos imperatorių Julijų Cezarį. Konfliktas Galijoje buvo didžiausia rakštis Romos šlovės kelyje, todėl būtent tuo metu Cezaris pradėjo savo nuostabiąją Galijos užkariavimo kampaniją, kurios strategijos yra vis dar nagrinėjamos šių dienų treniruojamų generolų. Jo pergalė į Romos sudėtį įtraukė vieną svarbiausių naujų teritorijų. Cezaris taip pat vedė ekspedicijas į Vokietiją ir Britaniją, tuometines užsienio teritorijas.

Tačiau jo nuožmios pergalės taip pat pagimdė daugybę politinių priešininkų, kurie prieš Cezarį pastoviai rezgė sąmokslus. Opozicija tik išaugo, nors ir tada vis dar tyliai, po jo įžymiojo persikėlimo per Rubikono upę ir diktatoriško galios Romoje paėmimo. Tai galiausiai privedė prie Cezario nužudymo, kuris buvo daugybės, imperatorių subadžiusių, senatorių sąmokslas.

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

2. Spartakas

Be jokios abejonės, garsiausias Romos istorijos gladiatorius buvo į nelaisvę kare paimtas ir į garsiuosius gladiatorių mūšius parduotas, Trakijoje gimęs kareivis vardu Spartakas. Tačiau, kaip mus moko istorija, iš kario gali atimti laisvę, tačiau jis nepriklausomybės siekio taip lengvai neatsisakys. Nedaug kas yra žinoma apie jo gyvenimą iki pasmerkimo arenai, prie ko prisidėjo tai, kad romėnai nesivargino aprašyti ankstyvuosius gladiatorių gyvenimus.

Manoma, kad didžiausias, vienu metu egzistavusių, vergų skaičius Romoje buvo apie milijoną su puse. Ir nors vergų sukilimai vykdavo dažnai, legionai nerimo nerodydavo, nes nei senatas, nei piliečiai į juos per didelio dėmesio nekreipė.  Jie per daug pasitikėdavo savo žvaigždėmis. Iš pradžių, Spartakas įtikino apie 70 bendraminčių gladiatorių sukilti, kas jam leido pabėgti į Vezuvijaus šlaitus.  Per tolimesnius dvejus metus, jis išlaisvino didelį vergų skaičių ir juos treniravo, 71 metais sudarydamas armiją, siekusią 70 000 karių. Tai sulaukė reakcijos iš Romos senato ir jis išsiuntė legionus, kurie galų gale vergų pajėgas paėmė į nelaisvę ir nužudė Spartaką, nors jis jau ir buvo palikęs savo žymę Romos istorijoje.

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

1. Augustas

Gimęs Gajumi Oktavijumi, jis yra žinomas, kaip Romos imperijos (vietoje senosios Romos respublikos) įkūrėjas ir pirmasis jos imperatorius. Jo valdymo laikotarpis buvo nuo 27 metų prieš Kristų iki mirties 14 mūsų eros metais. Norėdamas pagerbti didžius imperatoriaus pasiekimus, senatas pakeitė jo vardą į „Augustas“. Kai išaiškėjo sąmokslas nužudęs Julijų Cezarį, Augustas, kartu su artimiausiu Cezario sąjungininku, Marku Antonijumi išsirengė į keršto žygį. Vėliau, dėl nesutarimų, subyrėjo jų sąjunga, ir norėdamas pademonstruoti savo charakterio ryžtingumą, jis įveikė Antonijaus ir Egipto karalienės Kleopatros duetą – tuo užtikrindamas savo šlovės kelią. Net ir turėdamas pastovią opoziciją, imperatorius išsilaikė. Augusto valdymas padėjo pamatus galiai, išlikusiai beveik tūkstantį penkis šimtus metų, per galutinį Vakarų Romos imperijos žlugimą. Kartu su senatu jis parašė naują konstituciją didžiajai Romos imperijai, kurią valdė išmintingai, statė kelius, akvedukus ir žymiuosius pastatus. Iki šių laikų, jis išlieka garsiausias ir išmintingiausias Romos imperatorius.

Senovės Roma turi labai gausią istoriją, kuri stebėjo daugybės įžymių asmenų, apie kuriuos vis dar kalbama, iškilimus ir nuopuolius. Nuo beprotiškiausių imperatorių, narsiausių gladiatorių iki garsiausių filosofų, senovės Roma turėjo didelį vardų skaičių, apie kuriuos visada vertėjo užsiminti. Galbūt šis sąrašas nėra visiškai sąžiningas temos atžvilgiu, kadangi egzistavo daugybė žymių romėnų, taip pat lengvai galėjusių į jį patekti, tačiau, apsiribojant tik dešimčia suprasime, jog paminėtieji romėnai tikrai buvo nepakartojamos, Romos istorijos sukurtos asmenybės. Tuo pačiu atsakydami jie sukūrė Romos istoriją.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: