Apokaliptinės sektos, islamas ir terorizmas

Paskelbė: Data: 2015-11-24 08:01

Spausdinti | Komentarai

Suimtas Shoko Asahara, Aum Shinrikyo sektos vadas. Turėjo milijardą dolerių, neribotą kiekį sugulovių, sukarintas pajėgas, siekė valdžios Japonijoje ir per rinkimus, ir kitais būdais. Ir pats tikėjo Apokalipse, ir dar tą Apokalipsę surengti bandė. Puikiausiai derino visiškus kliedesius su gebėjimais planuoti veiksmus ir skaičiuoti pinigus.

Neseniai vienas žmogus su manimi ginčijosi apie visokias apokaliptines sektas ir sakė man, kad ISIS visai ne sekta, nes viską labai išskaičiuoja, užsiima pinigais ir sutartis su kažkokiomis grupuotėmis sudarinėja, o sektų vadai varto milijonus ir taip toliau. O tai reiškia, kad sektos vadai yra protingi, o tai reiškia, kad išties jie ten netiki tuo, ką patys sako, o vadinasi – tai nėra religinis dalykas. Maždaug taip.

Ponai ir ponios, vat čia jau ir stabtelkime, nes kaip tik šitai yra vieni iš labiausiai paplitusių neteisingų įsivaizdavimų apie religines sektas, įskaitant ir tas sektas, kurios pamišėliškos, o taip pat ir apie sektas žudikes, kurios arba kitus naikina, arba savo pačių narius.

Bet pirmiau gal iš kitos pusės: kaip atsakymą į mano straipsnį, kur buvo daug daug visko apie ISIS, vahabizmą, komunizmą, islamizmą ir dar ką papuola, ponas Gintautas Paluckas parašė tokį straipsnį apie paneigimus, kad viskas kitaip ir šitaip tikrai nėra, nes viskas kitaip. Aš jums būtinai rekomenduoju tą straipsnį paskaityti, nes jis atstovauja būtent tą patį racionalų ir protingą vakarietišką sektų ir terorizmo įsivaizdavimą, kurį galime pavadinti dominuojančiu. Straipsnis labai vertas dar ir dėl to, kad jame iš esmės yra įvadas į Vakarams įprastą terorizmo istorijos diskursą.

Būtinai pirmiausiai paskaitykite, įsijauskite į tą sveiką protą, priimkite visus prieštaravimus ir taip toliau, o tada jau pažiūrėsime, kodėl tas racionalumu paremtas vakarietiškas diskursas taip katastrofiškai feilina, kai susiduria su ISIS realybe ir visokiais sektantiškais kliedesiais, kuriais tiki fanatikai.

Racionalūs metodai vs. fanatizmas

Trumpai ir paprastai, jei jau norite visko labai glaustai, tai aš jums paaiškinsiu: įsivaizduokite, kad jūs susiduriate tamsiame skersgatvyje su beždžione. Ir ta beždžionė jums duoda su akmeniu per galvą. Ir pritvoja. Po kiek laiko jūs atsipeikėjate ir bandote su ta beždžione kalbėtis ir klasifikuoti ją, kaip beždionę, o taip pat suprasti tos beždžionės elgesio priežastis, bet ta beždžionė vėl paima akmenį ir jus pritvoja.

Kur čia logika? O nėra čia logikos. Jūs bandote logiškai beždionę suprasti, paaiškinti jos elgesį kažkokiais motyvais, bet ji tiesiog nori jus pritvoti, nes taip nusprendė. Ir dėjo jinai ant jūsų visokių logikų, tiksiau ėmė ir sudekonstravo jus akmeniu per galvą. Vat ir viskas.

O dabar tadam, kokia pati šito jūsų ginčo su beždžione esmė: beždžionė jus sudaužė akmeniu, o jūs bandėte įrodyti jai kažką protingai. Ir gal netgi sugalvojote, kad jūs esate logiškai kaip nors teisus, o beždžionė durna, bet visvien ta beždžionė jus pridaužė akmeniu per galvą. Kas laimėjo? Atsakymas paprastas – beždžionė. Viskas. Ginčas baigtas.

Tai štai tokia ir yra visa bandymo protingai ir racionaliai analizuoti ISIS veiksmus esmė: dėjo jie ant tos jūsų logikos ir dėjo taip, kad maža jau niekam neatrodo. Ir taip yra todėl, kad jokia logika jie nesiremia.

Visa diskursų konflikto esmė yra labai paprasta: akmens diskursas sudaužo į šipulius racionalų protą. Religinis diskursas irgi taip pat sudaužo racionalų protą į šipulius. Ir jauskitės jūs kiek tik norite kaip nors logiškai teisūs, bet dėjo beždžionė akmeniu per racionalią galvą ir viskas.

Aš jau aname straipsnyje rašiau, kuo tiki ISIS veikėjai – ogi tuo, kad nužengs į Žemę Jėzus Kristus, kuris lemtingame mūšyje ves islamo armijas prieš Antikristą iš Vakarų, o tada sumuš visą tą NATO ir šiaip visokius krikščionis ir paskui valdys viską 40 metų, o gyvais liks tiktai tikratikiai. Ir viskas. Pasiginčykite, jei norite.

Žodžiu, pirmas dalykas, kurį reikia įsisavinti, yra labai paprastas: religiniams fanatikams jokia jūsų logika ir racionalumas yra neįdomūs ir nieko nereiškiantys. Fanatikų mąstymas paremtas ne logikos dėsniais, o religiniais argumentais. Todėl bet koks bandymas jų veiksmus vertinti kaip nors pagal vakariečiams įprastą logiką yra toks pat neprotingas, kaip bandymas racionaliai kalbėtis su beždžione apie tai, kodėl ji jums per galvą daužo akmeniu.

Ypatingai baisios šiuo atžvilgiu yra totalitarinės ir apokaliptinės sektos. Totalitarinės – tai tos, kurios reguliuoja savo tikinčiųjų gyvenimą nuo A iki Z (t.y., apsirengimą, laisvalaikį, ekonominę veiklą, politines pažiūras, etc.), dėl to tiems sektų nariams smegenys praplaunamos ypatingai smarkiai ir kliedesiai būna ypatingai gilūs. Apokaliptinės – tai tos, kurios tiki, jog greitai bus pasaulio pabaiga. Ir dėl to visi žus. Ir dėl to reikia daryti begalę visokių nesąmonių, įskaitant ir bandymus pačioms tą Apokalipsę sukelti. Ir vienose, ir kitose sektose bet koks sveikas protas būna reikalingas tik tiek, kiek reikia, norint pagrįsti religinius kliedesius ar sustiprinti sektos veiklą.

Žodžiu, jei jau įsisavinote, kad nagrinėjant sektas ir beždžiones, remtis prielaida apie bet kokį mums priimtiną racionalumą negalime, tai judėkim toliau. Link rimtesnių dalykų.

Sektos užsiima viskuo

Jei prisiminsite tokią sektą, kaip Aum Sinrikyo, tai čia jums bus tiesiog idealus pavyzdys, kaip visiškai nupuę bepročiai organizuojasi sau verslą ir užsiima viskuo taip, jog atrodo netgi visai racionalūs. Ir jų vadas Shoko Asahara (Chizuo Matsumoto) daugeliui atrodė visai protingas, o ir gerbėjų daugiausiai turėjo tarp visokių Japonijos studentų, ir gal netgi ne tarp šiaip studentų, o tarp įvairių tiksliukų.

Aum Sinrikyo veikė kaip tikra korporacija, užsiimdinėjusi begale veiklo sričių, o paties Shoko Asaharos planuose buvo Japonijos vyriausybės nuvertimas, kad būtų galima išgelbėti šalį nuo Apokalipsės, kuri būtinai ateis. Perimti valdžią sekta turėjo tada, kai dėl Apokalipsės prasidės visuotinis chaosas. O kadangi ta Apokalipsė vis neateidinėjo, tai sekta tą chaosą sukelti nutarė pati – zarino atakomis. Pradžioje – Tokijo metro, o paskui jau planuose buvo ir išvis iš sraigtasparnio tą zariną ant miesto purkšti. O kai chaosas kiltų, būtų galima ir valdžią perimti į savo rankas. Na, jūs supratote.

Tarp sektos verslų ir visokių energetiškai pakrautų dvasinguminių nesąmonių prekyba, ir jogos mokyklos, ir vaikų darželiai, ir kompiuterių gamyba bei pardavimas, ir šaldyti maisto produktai, ir užkandinės, ir knygynai, ir visokie ten žoliniai bei homeopatiniai vaistai. Aišku, buvo ir nelabai legalių versliukų, pvz., metamfetamino ir LSD gamyba, o taip pat ir banalus visokių verslininkų reketas (beje, dėl to paskui su sektos nariais susidorojimus rengė japonų mafija – jakudza). Ir visi tie verslai sekėsi kuo puikiausiai – kai po teroro aktų Japonijos policija pradėjo kratas sektos būstinėje, buvo atrasta milijonai dolerių grynaisiais, o bendras sektos sukauptas turtas buvo įvertintas maždaug milijardu dolerių.

Bene įdomiausias Aum Sinrikyo biznis buvo banalus heroinas – savo nariams jie priknisdavo protą apie visokius stebuklingus praregėjimus, o paskui už nesveikus pinigus parduodavo ampulę heroino, kurį susileidę, tie nariai praregėjimą ir patirdavo. Aišku, protas jiems jau būdavo iki tol prakruštas tiek, kad jie pilnai viskuo patikėdavo ir nuspręsdavo, kad čia jiems kažkokios stebuklingos jėgos tą euforiją suteikė ir išties tasai Shoko Asahara yra visiškas pranašas. Toksai smegenų plovimas veikė kuo gražiausiai.

Aišku, buvo dar begalės kitų būdų, kuriais sektos nariams būdavo krušamas protas – pradedant elektros šoku (tam, kad išdeginus smegenis, dvasingumas padidėtų) ir baigiant vulgariu, atleiskite už išsireiškimą, pimpalo čiulpimu tam pačiam sektos vadui (nes tik taip galima pasiekti gilų dvasingumą) bei kitais panašiais būdais. Taip, jūs teisingai supratote – sektos nariai savo dvasingumą didino Shoko Asagaros pimpalo čiulpimu visai ne perkeltine, o visiškai tiesiogine prasme. Taip, šitaip vat paprastai.

Ai, beje, o politikoje ta sekta irgi dalyvavo – buvo sukūrusi dar ir tokią partiją, kuri vadinosi „Aukščiausioji tiesa“. Ir rinkimuose dalyvavo, tiesa, nelabai sėkmingai. Matyt todėl paskui ir susigalvojo, kad reikia valdžią užgrobti Apokalipsės metu. Ai, o dar, tarp kitko, sektos cheminį ginklą kuriant, dalyvavo Rusijos chemikai, o ir bendrai ginklų tiekimą sekta sau per Rusiją organizavosi. O ir šiaip, gal tai jus nustebins, bet Japonijoje buvo apie 10 tūkstančių sektos narių, tuo tarpu Rusijoje – apie 40 tūkstančių. Aišku, čia dar klausimas, ką laikyti tos sektos nariu, bet skaičiai nemenki bet kuriuo atveju. Ir Lietuvoje, beje, sekta irgi savo pasekėjų turėjo truputį.

Kad viskas būtų gerai organizuota ir tvarkinga, Aum Sinrikyo turėjo netgi nuosavą kalėjimą ir savo sukarintas pajėgas. Ir beje, toms pajėgoms kažkokioje savo gamykloje netgi rengėsi serijiniu būdu gaminti automatus, tiesa tespėjo tik vieną prototipą sukurti.

Arba štai tokia kita sekta – Liaudies Šventykla (Peoples Temple), kuri irgi kuo puikiausiai užsiimdinėjo visokiais versliukais. Ir sektos vadas Jim Jones maudėsi turtuose, ir važinėdavo su asmens sargybiniais, o sekta savo klestėjimo metu buvo susirinkusi keliasdešimt tūkstančių tikėtojų. Ir nors užsiimdinėjo verslu, patys sektantai skleidė visišką ne tai kad socializmą, bet tiesiog komunizmą, kur buvo neigiama ir privati nuosavybė, ir šeima ir išvis viskas, kas tik įmanoma. Žodžiu, kažkoks ekonominis-socialinis kliedesys, kuris, nepaisant to, veikė kuo racionaliausiai, kai kalba ėjo apie pinigus. Ir kartu labdara užsiimdinėjo. O rezultatas – Jonestown žudynės, 918 lavonų, jų tarpe – ir 276 vaikai, ir pats sektos vadas, kuris irgi nusižudė. Sekta irgi tikėjo Apokalipse, tiesa, branduolinio karo pavidalu.

Nemažai visokių ten racionalių veiklų galima iškapstyti ir apie kitas sektas – čia kad maža nebūtų, tai pvz., Heaven’s Gate (Rojaus vartai) sekta, kurios 39 nariai nusižudė, tikėdamiesi išskristi kokiomis tai skraidančiomis lėkštėmis į kosmosą, kur pakliūtų į erdvėlaivį, dar žinomą, kaip Hale-Bopp kometa (nes Žemės planeta turėjo būti utilizuota – t.y., vėlgi Apokalipsė). Sektos vadas Marshall Applewhite irgi nusižudė, kaip ir visi kiti. Ai, kad maža nepasirodytų, tai dar jie tikėjo teleserialu Star Trek, o taip pat visi savanoriškai kastravosi. Tai va, šita sekta užsiimdinėjo IT paslaugomis ir veikė kaip viena iš pirmų Interneto kompanijų, teikusių visokias programavimo ir panašias paslaugas – tokia firma, kuri vadinosi Higher Source. Kaip sakant, technologinis edžas, loginis mąstymas ir verslas visame gražume. Ir nepaisant to, neįtikėtino durnumo religiniai kliedesiai nulėmė viską.

Beje, vėl grįžtant prie Aum Sinrikyo – Shoko Asahara irgi buvo į fantastiką pasinešęs, o tą savo sektą susigalvojo, prisiskaitęs Isaac Asimov knygų, ypač tos legendinės serijos „Foundation“. Taip, Shoko Asahara rimtai įsivaizdavo, kad jis kaip koks Hari Seldon – civilizacijos išgelbėtojas. Beje, o žinote, kaip tas žodis „foundation“ bus arabiškai? Ogi Al Quaeda. Bet čia gal šiaip sutapimas, nors į arabų kalbą ta knyga išties buvo išversta kadaise.

Žodžiu, pernelyg nesigilinant, įsisavinkite, tiesiog įsikalkite į galvas labai paprastą dalyką: verslas, nusikaltimai, gebėjimas tikslingai ir protingai investuoti pinigus, efektyvus finansų valdymas, sutartys su visokiais partneriais, netgi šiuolaikiniai verslo valdymo metodai – visa tai yra visiškai nesvetima sektoms ir kuo puikiausiai susiderina su bet kokiomis beprotybėmis, bet kokiais kliedesiais ir bet kokiais absurdiškais veiksmais.

Kaip sako nekurie gandai, Al Kaida savo teroro aktus planavo, naudodami pilnavertį projektų valdymo softą, Gantt ir Pert diagramas ir taip toliau. Nenustebsiu, jeigu jie net ir apribojimų teoriją kur nors bando taikyti. Taip, jeigu prireikia, religiniai fanatikai be problemų elgiasi racionaliai, bet tik tiek, kiek jiems to racionalaus elgesio reikia, norint įgyvendinti savo religinius kliedesius. Pirminiais visame jų mąstyme lieka kliedesiai, todėl racionaliu mąstymu jie teužsiima tiek, kiek reikia jų kliedesiams realizuoti praktikoje.

O sektų vadams visi tie sektantiški dalykai niekaip netrukdo – koks nors Shoko Asahara galėjo tuo pat metu ir kaupti nesveikus turtus, ir pats visiškai tikėti, kad jis yra žmonijos išgelbėtojas, ir kartu visoms į akį kritusioms sektos narėms kaišioti savo pimpalą į visur, aiškindamas, kad taip jos pasieks gilesnį dvasingumą. Ten, kur atsiranda kliedesiai, susiderina viskas.

Trumpai tariant, jei kokia nors fanatiška beždžionė nori jums akmeniu per galvą duoti, o akmens nėra, tai ji gali netgi plytą iš molio išsidegti, visai protingai ir racionaliai, o paskui su plyta jums galvą suknežint. Ir vėlgi jai bus nusispjaut į bet kokius protingus argumentus. Nes ji tiesiog to nori ir tuo tiki.

Islamas ir politika vieningi

Ypatingai dažna klaida, kuri nuolat daroma Vakaruose – tai bandymas Artimuosiuose Rytuose religinius dalykus atskirti nuo kokių nors kitų. Pvz., atskirti nuo religijos verslą, ar juo labiau nuo religijos atskirti politiką.

Elementarus dalykas, kurį reikia įsikalti į galvą kiekvienam, kas tik nori kalbėti apie islamą – tai, kad islame religija ir valstybė yra vieningi. Patsai pranašas Mahometas buvo ir religinis, ir valstybės vadovas, ir islamo kalifato (t.y., islamo normas atitinkančios valstybės) idėja – būtent tokia, kur valstybė ir religija yra viena visuma. Iš esmės, teokratija.

Štai čia jau grįžkim prie esminių reikalų: islamas, visiškai priešingai, negu krikščionybė, ne priešpastato religiją valstybei (prisiminkim tą krikščionišką „kas ciesoriaus – ciesoriui, o kas Dievo – Dievui„), o priešingai – apjungia taip, kad politikos ir ekonomikos reikalai tampa religijos dalimi, tuo tarpu religija ima valstybę reguliuoti per visur.

Čia tiesiog pabandykite elementariai iškalti tokius europiečiams keistus dalykus, t.y., visišką teokratiją:

  • Islamo šalyse religija reguliuoja kasdienį žmonių gyvenimą per visur. Privalomos maldos, pasninkas, apsirengimo būdas, maistas, draudžiama muzika – kas tik papuola, viskas yra reguliuojama.
  • Islamo šalyse religija reguliuoja ekonomiką. Islamas draudžia mums įprastą bankų veiklą ir neleidžia skolinti pinigų už palūkanas (t.y., paskolos uždraustos), negana to, draudžiami bet kokie dalykai, kur yra koks nors neapibrėžtumas – pradedant azartiniais žaidimais bei loterijomis ir baigiant kontraktais, paremtais sėkmės mokesčiu. Bet kokie investavimai per akcijų biržas musulmonams draudžiami, atitinkamai – ir biržos taip pat. Net ir mokesčiai nustatomi per religiją.
  • Islamo šalyse vietoje pasaulietinės teisės galioja tiktai religinė teisė (šariatas). Kitaip tariant, teismai ir teisingumas yra irgi religinis. Negana to, bet koks ne religija paremtas teisingumas išvis yra neleidžiamas ir laikomas nusikalstamu.

Beje, ekonomika islame turi tokių protomarksistinių bruožų, kad gaunasi kažkas tarpinio tarp socialistinės ir kapitalistinės sistemų. Atitinkamai, gana nesunkiai susieina ir su visokiomis komunistinėmis idėjomis (gal nebent išskyrus prekybą, kuri islame leidžiama ir skatinama).

Jau ankstesniame savo straipsnyje rašiau, apie tai, kaip visokie socializmai ten persimaišo su islamu taip, kad pasidaro nei neaišku, ar kokią nors šalį valdo kokia nors islamo partija su socialistiniais motyvais (kaip pvz., Irane), ar kokia nors socialistinė partija su islamo motyvais (kaip pvz., buvo Irake). Ir socializmo, ir islamo idėjos labai daug kur persipina, o dar pridėjus SSRS veiklą – išvis gaunasi makalynė.

Ką labai svarbu suprasti – tai, kad islame religija visiškai susisieja su viskuo ir apima viską. Ir vat dabar prisiminkite, kaip viskas su viskuo susisieja sektose. Ir susivokite, prašom, kad islamistų sektos gali užsiimti visiškai viskuo, tai joms tiesiog norma. Ir jiems anei jokie klausimai nekyla, kad gali kas nors būti kitaip. Ir politika, ir karas, ir tarpvalstybinės sutartys, ir išvis belenkas – tai yra religinio regliuavimo dalykas. Ir ypač ryškiai tai matoma islamo sektose, nes jos ir islamiškos, ir negana to, totalitarinės. Ir kai imame tokią totalitarinę apokaliptinę sektą, kaip ISIS, gaunasi išvis visiškas košmaras.

Žodžiu, dėjo jie akmeniu jums per galvą. Ir literaliai, beje, taip irgi gali būti – už kai kuriuos nusikaltimus (kurie visai ne nusikaltimai) pas juos žmonės būna negyvai uždaužomi akmenimis. Ir jokios čia racionalios logikos nepadės.

Naujoji Kairė ir visokie religiniai terorizmai

Na, jei jau įsisavinote keletą dalykų apie islamo valstybę ir visokias totalitarines sektas – t.y., tai, kad jos dėjo ant visų jūsų racionalumų ir kad užsiima jos viskuo kuo nori, tai dabar dar panagrinėkim esminius nesupratimus, kuriuos išsako tą protingą vakarietišką požiūrį atstovaujantis ponas Gintautas Paluckas. Ir pamatysime, kodėl tasai vakarietiškas požiūris stringa.

Terorizmo kryptys

Ponas Paluckas sako, kad yra keturios terorizmo kryptys – anarchizmo, antikolonializmo, naujosios kairės ir religinis terorizmas. Viskas čia kaip ir ok, bet…

Bet iš to kažkaip keistai seka keista išvada, kad esą todėl vahabistinės krypties tarp visokių teroristų nėra. Ponas Paluckai, perskaitykit, ką jūs parašėte. Pats parašėte religinę kryptį, o tada bandote nuneigti vahabizmą ar kaip čia suprasti? Ta prasme, kad vahabistiės krypties nėra, nes religija kažkoks universalinis universumas ir vahabizmas tame universume neegzistuoja?

Taip, religinio terorizmo srovių-srovelių yra daug, bet stambesnė klasifikacija (bendrai religinis terorizmas) niekaip nenuneigia vahabistinės krypties. Bandymas remtis visiškai generalizuota klasifikacija („religinis terorizmas“), bandant nuneigti smulkesnes kryptis (pvz., vahabizmą) – tai tiesiog absurdas. Čia tas pats, kaip sakyti, kad musmirės neegzistuoja, nes egzistuoja grybai.

Terorizmas ir SSRS

Judam toliau. Paskui ponas Paluckas neigia SSRS įtaką naujosios kairės teroristams, pvz., Raudonosios armijos frakcijai ar Palestinos išsivadavimo organizacijai. Wrong. Ir VDR Stazi rėmė tą frakciją, ir ta pati Palestinos išsivadavimo organizacija, ir Fatah, gaudavo paramą iš SSRS, o iš jų tie Miuncheno olimpinių žaidynių teroristai ir išlindo, ir pats tos menamai pasaulietiškos Fatah pavadinimas turi labai aiškią prasmę – išvertus šis žodis reiškia ne ką kitą, o islamo plėtrą. Yra dar noro ginčytis apie pasaulietiškumą?

Čia tiesiog prisiminkim tai, ką anksčiau nagrinėjome: tai, kad visokios Palestinos išsivadavimo organizacijos, Fatah, Juodasis rugsėjis ar dar kas nors kelia kokius nors politinius reikalavimus, niekaip nenuneigia religinės jų pusės. Dėjo jie ant tų vakarietiškų bandymų klasifikuoti ką nors. Jiems religija niekaip neprieštarauja ir nesikerta su politika.

Paprastai visai: tai, kad kokia nors teroristų grupė turi kokias nors raudonas pažiūras, visiškai nereiškia, kad ji per kur nors nėra islamistinė ir fanatiškai pamišusi dėl kokių nors religinių tiesų. Ir būtent islame toks politikos ir religijos persimaišymas yra tiek gilus, kad to išvis neįmanoma atskirti.

Miuncheno olimpinės žaidynės ir 1979 didžiosios mečetės užgrobimas

Čia vėl pažiūrėkim paprastai: tarkim, ta pati Palestinos išsivadavimo organizacija (PLO) – atseit lyg ir pasaulietiška. O susijusi su Fatah, kuri irgi lyg ir pasaulietiška, bet jau matėme, kad netgi savo pavadinimu kalba apie islamą. T.y., jokios priešstatos tarp kokios nors religijos ir politikos nėra, atitinkamai, klasifikuoti teroro aktą Miunchene reiktų ne pagal loginę funkciją „arba“, o pagal loginę funkciją „ir“: viena kitam neprieštarauja ir susiderina. Žodžiu, vėl čia turime tą klaidingą prielaidą, kad vakarietiškas religijos ir politikos atskyrimas yra fundamentalus.

O kad ponas Paluckas pamini tą mečetės užgrobimą Mekoje 1979, kaip islamiškojo terorizmo pradžią – tai vat šiaip jau įdomi sąsaja iš kitos pusės. Įdomi ne dėl to, kad tai menamai pirmas islamistinis teroro aktas (kad jis nėra pirmas – tą jau matome) – įdomi dėl to, kad būtent su šiuo aktu išryškėjo opozicija oficialiąjam vahabizmui, kaip praradusiam savo tikslus. Ir Juhayman al-Otaybi, organizavęs tą reikalą, jau skelbė apie artėjančią Apokalipsę.

Žodžiu, čia šiaip sąsajos, bet jei jau būsim tiksliais, tai reikia skirti porą dalykų: 1972 Miuncheno olimpinių žaidynių metu surengtos žudynės buvo pirmas ryškus islamistų teroristinis aktas. O vat didžiosios mečetės užgrobimas 1979 buvo pirmas ryškus vahabistinių islamistų surengtas teroro aktas.

Sektos, religinės organizacijos ir beprotybė

Ponas Gintautas Paluckas teisingai rašo apie tai, kaip kūrėsi Al Kaida, bet vat toliau vienoje vietoje ima ir padaro liapsusą, grynai iš to jau čia aptarto vakarietiško tikėjimo racionaliu protu (cituoju, bet išties ponas Paluckas net kelis kartus kartoja tą patį norą tikėti žmonių protingumu):

Paprastai tariant, al Qaeda nėra jokia sekta, o religinė organizacija turinti pakankamai aiškius ir deklaruotus politinius tikslus. Net jei mums tai labai nepatinka.

Kaip tik čia ir yra esminė, lemtinga tradicinio vakarietiško požiūrio klaida: ISIS yra sekta ir turi visus sektų požymius jau pagal patį čia esantį apibrėžimą – tai būtent yra religinė organizacija, turinti būtent pakankamai aiškius ir deklaruotus politinius tikslus plius dar vieną sektoms būdingą požymį – specifinę tikėjimo (šiuo atveju – islamo) tiesų interpretaciją (tai, kad jau ateina Apokalipsė).

Taip, jūs teisingai supratote: ponas Gintautas Paluckas pats pateikė įvardinimą, kad ISIS yra aiški islamistinė sekta. Bet kartu neigė tai, nes vakarietiškam (t.y., mūsiškam, krikščioniškam ar kaip bepavadinsi) racionalumui tiesiog nesuvokiama, kaip religija gali persimaišyti su valstybe, o negana to, paskui dar ir su beprotiškomis kalbomis apie Apokalipsę.

Aš dar pacituosiu, ką sako ponas Gintautas Paluckas:

ISIS yra religinė organizacija turinti aiškių politinių tikslų ir jų siekianti  tiesiogine karine konfrontacija su kitomis Sirijos terotirijoje veikiančiomis organizacijomis ir naudodama teroro aktus už Sirijos ribų (pačioje Sirijoje taip pat, nors tai dabar vadinama karo veiksmais). Jie aiškiai deklaruoja, kad nori įsteigti savo valstybę, kurioje galiotų šariato (islamo) teisė. Dėl šio tikslo (ir resursų reikalingų tikslui pasiekti) jie konkuruoja tiek su Sirijos opozicijos armija, tiek su Jabhat al Nusra (al Qaedos „filialas“), tiek su Asado režimu. Ir tuo pat metu varo gerą verslą, administruoja mokyklų ir gydymo įstaigų tinklą. Sudarinėja įvairaus plauko paramos ir nepuolimo sutartis su visokiomis militaristinėmis grupuotėmis regione ir t.t.

Visos šitos pasakos apie Antikristus ir pasaulio pabaigas yra skirtos lengvatikiams, įbaugintiems vakariečiams. Šis ISIS organizacijos mistifikavimas yra reikalingas jos nenugalimumo ir fanatizmo įvaizdžiui formuoti. Tačiau ISIS yra racionali ir gerai skaičiuojanti (plačiąja prasme) organizacija.

Ponai ir ponios, jei jūs perskaitėte viską, ką aš rašiau čia apie tą islamo fundamentalizmą, apie sektas, apie nesupratimus, tai aš manau, kad jūs jau dabar patys galite pasidaryti išvadas.

Visgi, jei perskaityti neužteko kantrybės (ir net apie tai, kokius cirkus Aum Sinrykio išdarinėjo – irgi nepaskaitėt), aš jums tiesiog reziumuosiu: sektos užsiima bet kuo. Ir fanatiškas sektantų tikėjimas niekaip neprieštarauja sektų vadų norui pasipelnyti, ir niekaip neprieštarauja norams susikurti nuosavas valstybes, ir niekaip neprieštarauja pjautynėms ar sutartims su kitais judėjimais, ir niekaip neprieštarauja verslui, ir neprieštarauja netgi gebėjimams ką nors gerai skaičiuoti ir planuoti.

Ir jau juo labiau sektoms būdingų religinių įsitikinimų absurdiškumas ir baisumas (tikėjimas Apokalipse) neprieštarauja tam, kad jos yra sektos. Beprotybė ir gebėijimai užsiimti verslu bei politika puikiai susiderina fanatikų galvose. Ypač dar kai sekta yra totalitarinė (t.y., tikėjimas reguliuoja visas gyvenimo sritis), o esminė tikėjimo tiesa – artėjanti Apokalipsė.

Taip, ponai ir ponios. Būtent tokias masinės religinės beprotybės apraiškas jūs ir matote ISIS veiksmuose. Tiesiog racionaliam protui šitai pernelyg sunku priimti. Juk negali taip būti, kad pasaulyje būtų tiek daug ir šitokių pavojingų bepročių, tiesa?

Originalus įrašas tinklaraštyje Rokiškis

Rokiskis Rabinovicius

Šis tekstas publikuotas bendradarbiaujant su Rokiškiu Rabinovičium.