Grotažymės (angl. hashtag) vis labiau tampa neatskiriama socialinių tinklų dalimi. Vienos grotažymės „gimsta“ organiškai, kitos sukuriamos konkrečioms komunikacijos kampanijoms. Bet ar vartotojas naudodamas įmonės sukurtą grotažymę taip išreiškia sutikimą, kad nuotrauka bus naudojama tos kampanijos komunikacijoje? Galimi įvairūs scenarijai, o procesą riboja autorių teisių įstatymas.
Naudoti be sutikimo – neteisėta?
#love, #instagood, #photooftheday – tai šiuo metu populiariausios grotažymės, naudojamos socialiniame tinkle „Instagram“. Vartotojai grotažymes ne visada kuria patys. Kur kas dažniau keliant nuotraukas, paveikslėlius, filmukus, tinklaraščių įrašus ar net muzikos kūrinius naudojama jau sukurta ir populiari grotažymė.
Įstaigos ir įmonės organizuodamos komunikacijos kampanijas vis dažniau sukuria būtent tam skirtas grotažymes, kurios padeda stebėti vartotojų įsitraukimą. Tačiau tai, kad skelbdami turinį vartotojai naudoja jūsų sukurtą grotažymę nebūtinai reiškia, jog taip pažymėtą vartotojų turinį galite laisvai naudoti. Svetimo turinio naudojimas yra neteisėtas iki tol, kol neturite autoriaus sutikimo.
Pavyzdžiui, Tasmanijos turizmo agentūra naudoja šūkį „Discover Tasmania“, kartu su grotažyme #discovertasmania. Žmonės irgi įsitraukė naudodami šią grotažymę, ėmė dalintis Tasmanijos vaizdais taip pažymėdami nuotraukas ir vaizdo įrašus. Tačiau, kai turizmo agentūra nusprendė oro uostuose pastatyti reklamos ekranus, kuriuose būtų rodomos #discovertasmania grotažyme pažymėtos nuotraukos, keli nuotraukų autoriai ėmė ginti savo autorių teises. Jie teigė, kad nebuvo suteikę leidimo naudoti šias nuotraukas oro uostuose esančiuose reklamos ekranuose ir komerciniais tikslais, todėl toks naudojimas yra neteisėtas.
Reikėtų numatyti iš anksto
Pasitaiko atvejų, kai verslo organizacijos specialiai rinkodaros kampanijai viešai skelbiamose taisyklėse nustato, jog grotažymės ir kampanijai sukurto užrašo nurodymas prie viešai skelbiamo vartotojų turinio reiškia leidimą kampanijos organizatoriui jį naudoti.
Būtent tokiu principu veikė prekių ženklo „Coca Cola“ reklaminė kampanija „Share a Coke“, kurios metu vartotojai buvo skatinami socialiniuose tinkluose skelbti nuotraukas su gėrimo buteliukais ir pridėti grotažymę #shareacoke. Nuotraukos su grotažyme paskelbimas tokiu atveju jau yra laikomas vartotojo sutikimu naudoti nuotrauką prekių ženklo komunikacijai.
Bet jeigu kampanija jau prasidėjusi, o taisyklėse nebuvo numatyta, kad atitinkama grotažyme pažymėjus nuotrauką suteikiamos teisės ją naudoti, galima ir kita išeitis. Socialinio tinklo „Instagram“ vartotojas savo asmeninėje paskyroje paskelbė nuotrauką, kurią pažymėjo Škotijos turizmo organizacijos sugalvota grotažyme #YesColorado. Škotijos turizmo organizacijai ši nuotrauka patiko ir jie nusprendė panaudoti ją reklamoje.
Vartotojo sutikimo organizacija paprašė komentaruose: „Mes norėtume naudoti šią nuotrauką reklamoje, dalintis ja su kitais. Jeigu Jūs sutinkate ir Jums yra daugiau nei 18 metų, prašau atsakykite į šį komentarą #YesColorado“. Vartotojas atsakė ir išreiškė savo sutikimą. Tokio atsakymo išties pakanka, kad būtų galima nuotrauką naudoti teisėtai.
Minėti pavyzdžiai atskleidžia, kad grotažymės panaudojimas tam tikrais atvejais gali reikšti konkretų turinį paskelbusio asmens sutikimą jį naudoti. Tačiau visuomet pravartu papildomai įvertinti, kokį laikotarpį ir kokiomis aplinkybėmis turinį paskelbęs asmuo suteikia teisę jį naudoti. Priešingu atveju, galite sulaukti pretenzijų.
Komentaro autorius Erikas Saukalas, advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ advokatas.
