Sveiki, man 29, mano draugui – 32 metai. Už dviejų su puse mėnesių bus 2 metai kaip draugaujam. Kai susipažinom, man draugas iš karto pasakė, kad jis toleruoja seksą su kitomis moterimis ir neprieštaraus, jei aš norėsiu pasimylėti su kitais vyrais. Jam tai yra normalu, tačiau man su tuo sunku susitaikyti. Kol kas aš nenoriu su kitais vyrais turėti intymių santykių. Man užtenka ir mano draugo.
Atsakymas:
Tačiau Jūsų draugui neužtenka Jūsų vienos. Ir Jus, kaip matau, būdami jau dveji metai kartu, nors ir nenoriai, su tokia padėtimi sutinkate. Tad klausimas greičiau Jums nei Jūsų draugui: kodėl sutinkate su tuo, kas lyg ir daro Jus nelaiminga? Kur šuo pakastas? Kažką savo laiške man nutylite. Aš neapsiimu spėlioti Jūsų vidinių „už“ ir „ne“, kur „už“, matyt, turi daugiau naudos iš tokio bendravimo nei „ne“. Sprendžiant iš Jūsų draugo pareiškimo, jis yra sąžiningas, tiksliai žinantis ko nori ir ko nenori žmogus. Jis Jūsų nepalieka, reiškia, jam Jus esate naudinga. Maždaug, ciniškai mąstant, „jeigu šį vakarą negausiu kitos moters, na, nieko baisaus, turiu „nuosavą“, juk vis geriau negu nieko.
Taigi, Jums reikia apsispręsti, ar norite likti su tokiu vyru, ar ne. Jis lyg ir ne vienintelis vyras pasaulyje. Kita vertus, nors ir sakiau, kad nespėliosiu, bet paklausti galiu: gal Jus, dėl kažkokių vidinių psichologinių priežasčių, toks vyras ir tokie santykiai seksualiai uždega? O gal tikitės vyrą pakeisti? Gal manote, kad Jums taip ir reikia? Kad neesate verta kitokių santykių ir kitokio mastymo vyrų? Turiu tik vieną patarimą: jeigu tokie santykiai Jūsų netenkina, palikite savo draugą. Bet kokie bandymai (vyro ir moters tarpusavio santykių kontekste) keisti tą ar bet kokį kitą žmogų yra beprasmiai.
Pamilau nuostabaus grožio moterį. Deja, nuostabaus grožio ji buvo tik tą vakarą, o ryte… Nežinau, kaip reaguoti į tokį dirbtinį tinkuotą grožį. Jaučiuosi apgautas ir nusivylęs. Viešumoje ji – gražuolė, o namie – jei ją vesiu – turėsiu pamėklę be veido, liemenėlėmis ir korsetais suformuotu kūnu…
Atsakymas:
Kaip čia dabar? Paėmėte ir pamilote iš pirmo žvilgsnio? Pone, kiek Jums metų? Sprendžiant iš minčių dėstymo tikrai ne 16-ką. Tai argi neaišku, kad antra pusė nesirenkama vien pagal jos išvaizdą ir ne per dvi minutes. Žinoma, jeigu nesi Playboy koncerno savininkas p. H. Hefneris, nes žinia, negražių vyrų nebūna, yra tik neturtingi. Pastarasis sau gali leisti ką nori ir kiek nori. Ką ir daro. O Jums patariu pradžioje keisti požiūrį ir į moterį, ir į santykius.
Dabar apie moters grožį: kvailumas gražiausią moterį padaro bjaurią, o sumanumas ir protas negražiausią paverčia princese. Ar supratote, ką noriu pasakyti? Kaip Gėtė yra pasakęs “Fauste”: “Ne viskas auksas, kas auksu žiba…”
Vienas mano pavaldinys prisipažino jaučiantis man stiprius jausmus ir ėmė manęs siekti. Aš ištekėjusi, jam jaučiu simpatijas, tačiau keisti savo gyvenimo neketinu. Jis nori keisti darbą, nes esą negali manęs kasdien matyti. O aš nenoriu prarasti vertingo darbuotojo. Kaip man pasielgti?
Atsakymas:
Išties nei Jūsų, nei Jūsų darbuotojo padėtis nepavidėtina… tačiau – suprantu įtampos skonį. Jis saldus, kaip ir bet koks draudžiamas vaisius. Suprantu iš čia kylančias aistras, geismą, juk prisilietėte prie net kelių tabu visuomenėje, kuri ir taip kankinama nerašytais draudimais. Pirma, Jūsų žodžiais tariant „vyras yra Jūsų pavaldinys“. Taip, bet ne atvirkščiai. Galia dažnai ir yra erotika, dažnai svaiginanti. Ir galia šiuo atveju spręsti būti ar ne būti šiam vyrui priklauso Jums, moteriai. Kartoju, tai – svaigina. Žymiausias pastaruoju metu pavyzdys – vos Prancūzijos prezidentų netapęs Pasaulio banko prezidentas. Tas, kuris užšoko ant paprastos kambarinės. Bet jis vyras, jam lyg ir „viskas leidžiama“. Žiūrėkite, kaip prancūzai puolė jį ginti.
Na, kas apgins Jus? Visuomenė pasmerks ir sumals į dulkes. Feministės – šauks valio. Davatkos žegnosis, bet vietoje maldų šnibždės, jog ji juk moteris, o ne vyras, „kaip ji galėjo“.
Jus tai puikiai žinote, nes esate išmintingas žmogus, todėl puikiai suprantate pasekmes. Bet vėlgi, sakote, kad „nenorite prarasti gero darbuotojo“. Baikite. Būkime suaugę ir prisiimkime atsakomybę bent prieš patį save: išnyks tas „geras darbuotojas“ ir Jums vėl teks sugrįžti į kasdienybę, kuri, regis, Jums lyg ir nusibodo. Antraip būtumėte padėkojusi tam darbuotojui ir atsisveikinusi. Tuojau pat. Tai kur šuo pakastas? Gal Jūsų galimai nuobodėjančiose santykiuose su Jūsų sutuoktiniu? Gal, pradžioje, atvirai išsiaiškinkite su savo antra puse, sutuoktiniu. Kalbėkite apie tai, kas daro Jūsų abiejų gyvenimą ne tokį įdomų, ne tokį seksualų ir erotišką
Dėkui už klausimą, bet kaip Jums elgtis nepatarsiu, atleiskite.
Santuokoje gyvenam 15 m. Jau porą metų nebetenkina seksualinis gyvenimas: sunku atsipalaiduoti, nesinori partnerio glamonėti, liesti. Pasidariau pasyvi, dažnai akto metu mintyse jį įžeidinėju, keletą kartų net sudaviau, dėl to jaučiuosi kalta. Šiaip mūsų santykiai puikūs, pakankamai laiko būnam kartu, daug ir apie viską šnekam. Nebuvo didelių nuoskaudų, išdavysčių ar smurto. Negaliu suprasti kas darosi, jaučiuosi labai blogai. Beje, orgazmą visada patiriu, dažnai net kelis iš eilės, tačiau pats procesas nebekelia nei susidomėjimo, nei malonumo. Miglė
Atsakymas:
Gerbiama Migle, nieko nerašote apie savo vyrą. Neaišku, kiek Jums metų, kuo užsiimate ir ar turite vaikų. Pateikti išsamesnės analizės kai tiek daug nežinomųjų, nėra įmanoma. Bendrais bruožais pabandysiu vis dėlto atsakyti. Skaitant Jūsų laišką kyla mintis, kad esate nepatenkinta savimi šiuo savo gyvenimo laikotarpiu. Kodėl? Į šį klausimą galite nesunkiai atsakyti pradžioje pačiai sau, o vėliau ir savo vyrui. Esate nusivylusi –seksualiai – savo antra puse. Ar klausėte savęs, kame glūdi tas nusivylimas? Jis Jums nebeatrodo seksualus, sprendžiant iš Jūsų minčių. Ar tik tame glūdi problema? Lengviausia ieškoti problemų kitame, ar ne taip?
Jeigu šiaip viskas puiku, kaip teigiate (nors taip akivaizdžiai nėra), tai gal reikėtų ieškoti būdų atgaivinti geismą? Tiek laiko gyvenant kartu, ne pro šalį ne tik patiems atsinaujinti, bet ir pakeisti seksualinio bendravimo būdą, kuris nuvestų jus abu kuo toliau nuo tinginiavimo lovoje, nuo geismą niokojančių įpročių. Tačiau tam reikia drąsos. Prašau, pasiskaitykite mano knygą „Eroto glėbyje“. Yra visose Lietuvos knygynuose.
Žinote, pasiūlysiu kelis patarimus, bet jie – kaip tos tabletės nuo skausmo – padės gal tik kuriam laikui, jeigu nesiimsite rimtų pokyčių. Ar dažnai kartu išvažiuojate atostogų? Einate į teatrą, kiną? Pasirenkate gerą – erotišką? video filmą vakarui dviese? Gal pakeiskite aplinką kiek originaliu būdu: užsisakykite kiekvienas atskirai bilietus į kokią gražią šalį, bet į tą patį viešbutį su atskirais kambariais. Apsimeskite, kad vienas kito nepažįstate. Stebėkite vienas kitą paplūdimyje, prie baseino, restorane, diskotekoje pora dienų. Pabandykite vienas kitą „pakabinti“.
Galite ir pasikeisti vaidmenimis. Rašote, kad esate pasyvi lovoje. O koks jis toje lovoje? Jeigu jis pastoviai aktyvus, tai prisiimkite jo vaidmenį. O jeigu pasyvus? Gal tai Jus ir erzina? Sugalvokite pati ką nors naujo, kas nustebintų ne tik jį, bet visų pirma Jus pačią. Santuoka sudaro puikias sąlygas eksperimentams, tik reikia drąsos išsakyti savo norus, fantazijas ir jas išbandyti. Jeigu gaunate net kelis orgazmus vieną po kito su savo, o ne svetimu vyru, tai dar toli gražu ne viskas prarasta. Reiškia, kad Jūsų vyras nėra toks atstumiantis, kaip įsivaizduojate. Taigi, jeigu dar nekilo mintis skirtis, tai kam kankintis? Pasinaudokite proga, išnaudokite progą su savo vyru. Tik dangus nubrėžia ribą.
Bet kartoju: jeigu jūsų santykius trikdo tik erotinė – seksualinė gyvenimo pusė, tai iš tos problemos išbristi nėra labai sunku. Tačiau, jeigu viskas glūdi giliau, tai jau kas kita.
