„Atminimo akmenys“ įprasmino Kaune gyvenusią Basų šeimą

Paskelbė: manoteises.lt Data: 2017-06-07 09:01

Spausdinti | Komentarai

„Atminimo akmenys“ B. Sabatauskaitės nuotr.

Birželio 6 d. Kaune įmontuoti dar keturi „Atminimo akmenys“. Jie įamžino tarpukariu mieste garsią Basų šeimą. Vienintelė Holokaustą išgyvenusi Rūta Glikman (Basaitė) taip pagerbė per tragediją nužudytą savo šeimą: tėvus, senelį ir brolį.

„Atminimo akmenys“ įdėti prie pastato (Vilniaus g. 72), kuris priklausė R. Glikman seneliui Chaimui Basui. Ant žalvarinių plokštelių šalia jo pavardės pasakojamos ir Rūtos tėčio Leibos, mamos Tircos, bei brolio Eliazaro Basų istorijos.

R. Glikman sakė, kad svarbu įprasminti ir nuo Holokausto nukentėjusius žydus, ir juos gelbėjusius žmones. „Gyvenime užsibrėžusi esu du projektus. Pirma, galbūt jau šiais metais Marijampolėje ant mano gelbėtojų namo atsiras atminimo lenta, žyminti, kad jie gelbėjo žydų tautą. Antrasis buvo šis. Dėkoju visiems tiems, kurie man padėjo“, – kalbėjo ji.

Lietuvos žmogaus teisių centro (LŽTC) direktorė Birutė Sabatauskaitė, prieš metus kartu su kolegomis organizavusi pirmųjų „Atminimo akmenų“ įdėjimą, priminė vieną pagrindinių šio memorialo principų. Norėdamas perskaityti aukų vardus, kiekvienas praeivis nulenkia galvą taip pagerbdamas žuvusiųjų atminimą.

atminimo akmenys 3

Manoteisės.lt archyvo nuotr.

„Rūtos ir visos jos šeimos pasiryžimas pagerbti savo artimuosius yra įkvėpimas mums visiems stengtis dar labiau, kad tokių akmenų Lietuvoje atsirastų daugiau. Jie iš tikrųjų atmintų dar tūkstančius žmonių, kurių, deja, netekome“, – sakė B. Sabatauskaitė.

„Prieš metus paminėjome žymius žydus. Iš tikrųjų malonu, kad šiandien pažymime paprastus žmones, Kauno žydų bendruomenės narius, kurie čia dirbo, kūrė, gyveno, džiaugėsi gyvenimu“, – kalbėjo Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas.

Atminimo akmenys 4

Manoteisės.lt archyvo nuotr.

R. Glikman senelis ir tėvas Kaune turėjo įmonę, veikusią dar nuo XIX a. pabaigos. Jie vertėsi kailių, kepurių ir skrybėlių prekyba. Naciai senelį nužudė dar karo pradžioje. 1938 m. gimęs Eliazaras buvo nužudytas Didžiosios vaikų akcijos metu. Jos tėvai sudegė likviduojant Kauno getą (1944 m. liepos mėnesį).

Rūtą išgelbėjo a. a. kauniečiai Jadvyga ir Alfonsas Babarskiai. R. Glikman pastangomis, jiems suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai, jų pavardė įrašyta Jad Vašem institute Izraelyje.

atminimo akmenys

„Atminimo akmenys“ Basams. B. Sabatauskaitės nuotr.

R. Gliman padėjo LŽTC ir Kauno miesto savivaldybės darbuotojai. LŽTC planuoja parengti gaires, kaip norintys įamžinti Holokausto aukas galėtų tai padaryti savo miesto šaligatviuose įmontuodami „Atminimo akmenis“.

„Atminimo akmenys“ (vok. Stolpersteine) – nedidelės plytelės gatvės grindinyje, montuojamos šalia Holokausto aukų namų arba vietų, kuriose šie žmonės dirbo, mokėsi. Prieš mažiau nei metus Lietuva tapo pirmąja Baltijos šalimi, prisijungusia prie šio didžiausio Europos memorialo po atviru dangumi. „Atminimo akmenys“ yra išsibarstę 22 Europos valstybių, iš viso jų – apie 60 tūkst. Keturiuose Lietuvos miestuose jų – 23.

Manoteisės.lt

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt