Iš naujo perkurtos Holivudo franšizės dažniausiai siekia tiesiog pasipelnyti, tačiau atnaujinta „Beždžionių planeta“ pateikia nedidelį kino stebuklą. Trečioji franšizės dalis, filmas „Karas už beždžionių planetą“ (orig. „War for the Planet of the Apes“), technologinių burtų ir aukščiausios klasės pasakojimo dėka pristato pritraukiantį veiksmo nuotykį, kurį galima vadinti geriausia mokslinės fantastikos serija nuo pat pirmųjų trijų „Žvaigždžių karų“ filmų.
Kad būtų pasiektas rimtas, dėmesį kaustantis kino šedevras, į pagalbą buvo pasitelkti stebinantys specialieji efektai bei filmavimo meistriškumas. „Karas už beždžionių planetą“ yra jau antrasis režisieriaus Matt Reeves „Beždžionių planetos“ franšizės filmas, kuris tęsia 2014 metų filmo „Beždžionių planetos aušra“ istoriją. Paskutinėje franšizės dalyje visas istorijos dėmesys bus nukreiptas į ugningą karą tarp beždžionių ir žmonių, susijusį su kalėjimo pabėgimo drama.
Brangiai kainuojantis 21 amžiaus specialiųjų efektų mokslinės fantastikos filmas su kalbančiais gyvūnais, sprogstančiais tankais ir žandikaulius verčiančiais atvipti šaunamaisiais ginklais skamba puikiai, tačiau režisierius M. Reeves šiuos efektus taiko išmatuotai, kad jie nenustelbtų filmo istorijos.
Specialiųjų efektų perpildytame Holivude šiais metais būtų sunku surasti geresnį Holivudo gaminį, tačiau „Karas už beždžionių planetą“ nėra vienintelis. Per pastarąjį pusmetį kino žiūrovai jau išvydo filmus „Svetimas: Covenant“ (orig. „Alien: Covenant“) bei „Loganas“ (orig. „Logan“), kurių sudėtyje buvo panaudota identiškai „blizganti“ specialiųjų efektų sėkmės formulė.
Paskutinė trilogijos dalis, filmas „Karas už beždžionių planetą“, daugiausia dėmesio skirs žūtbūtiniam mūšiui tarp beždžionių ir išgyvenusių žmonių, kurie gyvena „perskeltame“ pasaulyje, nes pasaulis dviem dominuojančioms rūšims yra per ankštas.
„Karas už beždžionių planetą“ kinuose nuo liepos 14 d.
